<h2>Lietuvos Konstitucijai sukanka 29-eri</h2>
<p>Apie Konstituciją šiandien kalbama daug ir ne visada ten, kur pridera. Pastaruoju metu šią temą ypač mėgsta plėtoti politikai, spekuliuodami, ar kurio nors iš kolegų elgesys nėra pažeidžiantis esminio mūsų valstybės dokumento nuostatų. Piliečiai taip pat vis garsiau ima kalbėti apie Konstituciją ir šio dokumento teises; ne visada tikslingai, o kai kuriais atvejais net nežinodami, kas yra tikrosios konstitucinės teisės bei pareigos.</p>
<p>Tokiame diskusijų sūkuryje, spalio 25-ąją minime Lietuvos Konstitucijos dieną. Šiais metais iškilmingas Konstitucijos dienos minėjimas numatytas Vaidilos teatre Vilniuje, be to, jau 15-ąjį kartą organizuojamas ir Konstitucijos egzaminas[1]. Anot teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, Konstitucijos egzaminas įprasmina gražią tradiciją, kai smalsi, aktyvi, pilietiška visuomenė priimdama šį teisinio švietimo iššūkį prisideda prie mūsų valstybės demokratinių vertybių įtvirtinimo.</p>
<p>Dažniausiai Konstituciniame egzamine sudalyvauja švietimo įstaigų moksleiviai, įvairių darboviečių grupės, net senjorai. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Tiesa, susidomėjimas galėtų būti ir dar didesnis – Konstitucija tokia svarbia laikoma yra ne be reikalo.</p>
<p>29-eri metai, būtent tiek laiko praėjo nuo Konstitucijos pasirašymo. Kasmetinėje diskusijoje „Lietuvos Respublikos Konstitucija ir žmogaus teisės“ šios dienos proga kalbėjęs šalies vadovas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvos sėkmė, užtikrinant žmogaus teises, didele dalimi priklausys nuo to, kaip įgyvendinsime pagrindinį šalies įstatymą:</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų Konstitucija įtvirtina aukščiausius tarptautinius žmogaus teisių standartus. Nei Konstitucijoje, nei kitame teisės akte nėra išsamaus ir baigtinio žmogaus teisių ir laisvių sąrašo. Tai mums – ir kasdieninis iššūkis, ir galimybė plėtoti žmogaus teisių sampratą ir turinį, kad jie atitiktų šiuolaikinės visuomenės poreikius“, – sakė Prezidentas[2].</p>
</blockquote>
<p>Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 metų spalio 25 dieną referendume, tačiau visą istoriją iki jos pasirašymo, pradėkime nuo pradžių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/igor-gubaidulin-34drz7uam6k-unsplash-1.jpg" alt="Lietuva" /></p>
<h2>Siekis sukurti visuotinį įstatymų rinkinį nedingo per permainų kupiną šimtmetį</h2>
<p>Kitais metais minėsime šalies Konstitucijos 30-metį, o per šį laikotarpį Lietuva pasikeitė negrįžtamai. Nors kiekvienas pilietis turi savąją nuomonę dėl šalies politikos krypties, valdžios bei vidinių problemų, Lietuva šiandien ir 1992-ais yra tarsi du skirtingi pasauliui ir čia įtakos turi ne tik pasikeitęs laikmetis, bet ir žmonių tobulėjimas bei augimas.</p>
<p>Nors žvelgiant iš istorinės perspektyvos, 29-eri metai nėra ilgas laiko tarpas, tačiau dabartinė Konstitucija yra ilgiausiai galiojantis įstatymų rinkinys mūsų šalyje. Be to, dabartinei mūsų Konstitucijai pamatus padėjo žymiai senesni dokumentai, turėję didžiulę reikšmę nuo nulio kuriant valstybės teisinius pagrindus.</p>
<p>Su Konstitucija galime susieti ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą, ir dar 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos dokumentus: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo deklaraciją.</p>
<p>Iš tiesų, skirtingu istoriniu laikmečiu, mūsų valstybei buvo svarbūs vis kiti dokumentai, tačiau dabartinės Konstitucijos tęstinumas simbolizuoja šalies stabilumą. Kaip teigė žymus Lietuvos teisininkas prof. Mykolas Romeris:</p>
<blockquote>
<p>„Konstitucija yra rašoma ne vienai valandai, o gal ir ne vienai piliečių kartai“[3].</p>
</blockquote>
<p>Nors po tokių teisininko žodžių 1922-ais Konstitucija buvo keista dar ne kartą, galime pasidžiaugti, kad šiandien pagaliau gyvename ramesniais laikais. Be to, net ir dabar 1992-ųjų Konstitucija lieka išskirtine – tai referendumo būdu priimtas įstatymų rinkinys. Ankstesnės Lietuvos Konstitucijos buvo priimtos kitais būdais.</p>
<p>Pavyzdžiui, 1922 m. buvo priimta balsuojant Steigiamajame Seime, 1928 m. Konstitucija buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Prezidento ir patvirtinta Ministrų kabineto, o 1938 m. Lietuvos Konstitucija buvo patvirtinta Respublikos Prezidento pritarėjo vaidmenį atlikusio Ketvirtojo Seimo.</p>
<p>Tik 1992 m. spalio 25 d. dėl Konstitucijos balsuoti susirinko šalies piliečiai. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už naująjį įstatymų rinkinį, o tai sudaro maždaug 1,5 milijono rinkėjų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sharon-mccutcheon-tn57ji3cewi-unsplash.jpg" alt="Konstitucija" /></p>
<h2>Prie Konstitucijos sukūrimo prisidėjo tiek intelektualai, tiek ir visi piliečiai</h2>
<p>Tai, kad Lietuvai reikia naujos Konstitucijos suprato daugelis ano meto politikų, tačiau kalbos tapo konkrečiais veiksmais tik 1990–1992 m., kai buvo buvo sudarytos kelios komisijos ir darbo grupės Konstitucijos projektų rengimui. Vis tik, dalis idėjų buvo pritaikytos dar iš 1988–1990 m. iškilusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio polemikos. Prie Konstitucijos kūrimo aktyviai prisidėjo visa išsilavinusi Lietuvos bendruomenė. Pirmuosius projektus aktyviai rengė pradedantieji ir patyrę teisininkai, akademinės bendruomenės nariai, patys Sąjūdžio atstovai[4].</p>
<p>Pagal savo sudarymo formą mūsų Konstitucija yra sudėtinė kodifikuota, o tai reiškia, kad ją sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija ir keletas sudedamųjų jos dalių: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „dėl Lietuvos valstybės“, 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, 1992 m. spalio 25 d. įstatymas „dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.</p>
<p>Įdomu ir tai, kad priėmus šią Konstituciją, Lietuvoje pirmą kartą buvo įkurtas ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Ir nors šiandien ženkli visuomenės dalis nevengia kritikos tiek tai pačiai teismų sistemai, tiek ir bendriems šalies įstatymams, būtent šią kritikos galimybę mums ir užtikrina Konstitucija, taigi jos dieną paminėti turėtume kiekvienas. Ar besidžiaugdami šalies augimu, ar kritikuodami ir besipykdami, čia jau kiekvieno pasirinkimas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/konstitucija.jpg" alt="Konstitucija" /></p>
