<h2>Daugiau nei šimtmetį skaičiuojanti kariuomenė išgyveno ir visišką sunaikinimą</h2>
<p>Lapkričio 23-ioji svarbi mūsų valstybei diena. Būtent šią dieną pagerbiame Lietuvos kariuomenę. Jos kūrimo ištakos siekia dar gilius 1918-uosius. Būtent tų metų vasario 16-ąją buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Po devynių mėnesių sunkių darbų, būtent lapkričio 23-oji tapo diena, kai buvo oficialiai sukurta Lietuvos kariuomenė ir išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.</p>
<p>Tai buvo svarbus pasiekimas anuomet, kai situacija regione visiškai nepriklausė nuo mūsų pačių. Juk 1918-ųjų pabaigoje iš Lietuvos dar tik traukėsi Pirmojo pasaulinio karo palikimas – vokiečių kariai. Jiems įkandin sekė ir pati Raudonoji armija. Grėsmė buvo jaučiama iš visų pusių ir vis dažniau pasigirsdavo kalbų apie savo kariuomenę. Pagrindo idėjoms suteikė ir dar anksčiau, iš Rusijos sugrįžusių lietuvių karių sukurti atsargos batalionai. Nors šie po Spalio revoliucijos buvo sparčiai išardyt, idėja jau buvo užgimusi ne vieno tautininko galvoje[1].</p>
<p>Mintys ir viltys ėmė tapti realiais darbais. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių pradėti organizuoti savisaugos būriai, o 1918-ųjų spalį, Vilniuje pradėjo rinktis ir pirmieji Lietuvos savanoriai, tiesa, be ginkluotės. Iš Rusijos sugrįžę Lietuvos karininkai pastūmėjo kariuomenės kūrimo procesus: tų pačių metų lapkričio 1-ąją buvo sukurtas 1-asis pėstininkų pulkas. Lapkričio 21-ąją buvo galutinai nutarta organizuoti Lietuvos kariuomenę, o po dviejų dienų, šalies ministru pirmininku ir apsaugos ministru buvęs Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą.</p>
<p>Lietuvos kariuomenė išgyveno sudėtingus laikus ir po 1940-ųjų okupacijos net buvo visiškai sunaikinta. Galiausiai, atkūrus nepriklausomybę, atkurta buvo ir mūsų kariuomenė, o jos svarbą kasmet prisimename būtent tą dieną, kai ji ir buvo įkurta.</p>
<h2>Prezidentas akcentuoja kariuomenės svarbą ir giria jos tobulėjimą</h2>
<p>Svarbia valstybei proga kariuomenę bei visuomenę sveikina ir prezidentas Gitanas Nausėda, primindamas, kad su jauna mūsų šalies kariuomene, augo ir pati valstybė. Prezidentas nevengia priminti ir to, kad nors gyvename taikiais laikais, kariuomenė šiuo metu yra svarbi kaip niekada anksčiau:</p>
<blockquote>
<p>„Šiomis dienomis, kaip ir prieš 103 metus, efektyvi Lietuvos gynyba neįsivaizduojama be stiprios, tinkamai aprūpintos ir gerai pasiruošusios kariuomenės. Dėl aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso, vis dar patiriame galingą spaudimą iš Rytų. Agresyvi kaimyninių šalių retorika, kurią papildo tiek kryptingos jų pastangos auginti karinę galią, tiek ir konkretūs nusikalstami veiksmai, skatina mus likti budrius ir stiprinti savo atsparumą", – teigia šalies vadovas[2].</p>
</blockquote>
<p>Prezidentas džiaugiasi ir tuo, kad pastaraisiais metais kariuomenei skiriamas vis didesnis dėmesys: didinamas finansavimas, atnaujinama bei modernizuojama ginkluotė, o bendrystės ryšiai su NATO leidžia užtikrinti savo ir regiono kolektyvinį saugumą.</p>
<p>Kiti aukšto rango politikai taip pat negaili pagyrų mūsų kariuomenei. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad galime didžiuotis savo kariuomene, atitinkančia NATO standartus, pasižyminčia puikiu koviniu pasirengimu ir savo patriotine dvasia bei ryžtu veikti. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat džiaugiasi mūsų šalies gynyba ir ragina visuomenę didžiuotis ir atiduoti pagarbą kariams[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-jovydas-pinkevicius-3113867-1.jpg" alt="Kariuomenės diena" /></p>
<h2>Ypatinga diena paminėta renginių gausa</h2>
<p>Kaip ir kiekvienais metais, kariuomenės diena minima daugelyje šalies miestų ir miestelių, o tradiciškai, daugiausia renginių vyksta sostinėje. Vidurdienį, šalies politikai ir svarbiausi kariuomenės asmenys rinkosi į Katedros aikštę, kur prasidėjo vėliau Gedimino prospektu nusekęs paradas.</p>
<p>Iškilmingoje karių rikiuotėje bei parade buvo galima išvysti Lietuvos istorinę ir kariuomenės vėliavas, Lietuvos kariuomenės rūšių, pajėgų ir jų struktūrinių vienetų vėliavas. Taip pat, dalyvavo ir NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje kariai iš Vokietijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų kariai bei Lietuvos šaulių sąjungos būriai[4].</p>
<p>Tuo tarpu Kaune pagrindiniai renginiai sukvietė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur oficialiai buvo iškelta Vyčio kryžiaus ordino vėliava, pagerbtas Nežinomo kareivio kapas bei lankomas Laisvės paminklas. Dangų laikinojoje sostinėje skrodė sraigtasparniai, nešantys Lietuvos trispalvę.</p>
<p>Keliomis dienomis anksčiau, Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, 14-ąjį kartą buvo įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai, teikiami kariams už kilnius, nesavanaudiškus ir dažnai rizikingus karių ir civilių asmenų poelgius. Šiais metais, pagrindinė „Lietuvos karžygio“ statulėlė įteikta diplomatei Justinai Jakavonytei[5].</p>
<p>Ji yra vienintelė civilė dalyvavusi šių metų rugpjūčio pabaigoje vykusioje „Kabulo vienuoliktuko“ operacijoje Afganistane. Užsienio reikalų ministerijos diplomatė J. Jakavonytė organizavo visus formalumus, būtinus, kad Afganistano piliečiai, 2005–2013 m. talkinę Lietuvos kariams būtų saugiai pargabenti lėktuvais iki Lietuvos teritorijos.</p>
