Per vieną dieną aptarnauti 742 skrydžiai
742 skrydžiai per parą – tokį srautą Lietuvos oro erdvėje teko aptarnauti intensyviausią šios vasaros dieną. Rugpjūčio 30-osios rodiklis pranoko didžiausią pernykštį paros srautą, o per visą 2026 metų vasarą aptarnauta daugiau nei 64 tūkst. skrydžių. Vis dėlto, pasak AB „Oro navigacija“, bendrovei priskirtų vėlavimų dėl oro eismo valdymo per vasarą nefiksuota.
Oro navigacijos paslaugų teikėjos duomenimis, bendras vasarą aptarnautų skrydžių skaičius buvo 5,5 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausias krūvis, kaip ir pastaruosius kelerius metus, teko rugpjūčiui: per šį mėnesį Lietuvos oro erdvėje aptarnauta daugiau nei 21,7 tūkst. skrydžių[1].
Intensyviausią vasaros dieną užfiksuoti 742 skrydžiai viršijo didžiausią 2025 metų paros srautą, siekusį 716 skrydžių.
Tačiau vasaros aktyvumą lemia ne vien keleiviniai lėktuvai. Šiltuoju metų laiku oro erdvėje padaugėja mokomųjų ir sportinių skrydžių, karšto oro balionų bei bepiločių orlaivių. Vienu metu vykstant skirtingoms veikloms, didėja ir jų koordinavimo svarba.
Daugiausia skrydžių – tranzitiniai, augimas fiksuotas ir oro uostuose
Didžiąją Lietuvos oro erdvėje aptarnaujamų skrydžių dalį ir toliau sudaro tranzitiniai skrydžiai. Per tris vasaros mėnesius jų aptarnauta daugiau nei 46 tūkst. – apie 72 proc. visų tuo laikotarpiu aptarnautų skrydžių.
Aktyvesnė veikla fiksuota ir Lietuvos oro uostuose. Terminalinių skrydžių šią vasarą aptarnauta 7,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vilniaus oro uoste jų skaičius padidėjo 9,6 proc., o Palangos oro uoste – 10,6 proc.
Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant skrydžių informacijos paslaugomis (FIS) aptarnautus skrydžius. Per vasarą jų skaičius išaugo 31,4 proc., palyginti su praėjusia vasara. Vien birželį augimas siekė beveik 70 proc.
Pasak „Oro navigacijos“, šie rodikliai atspindi didesnį bendrosios aviacijos aktyvumą nevaldomoje oro erdvėje. Kartu auga ir su šiais skrydžiais susijusių oro eismo paslaugų teikimo apimtis.
Palankios oro sąlygos skatina daugiau skraidyti ne tik bendrosios aviacijos naudotojus. Vasarą vyksta intensyvus karšto oro balionų sezonas, o prie bendro oro erdvės naudojimo prisideda ir karinė aviacija – NATO oro policijos misijos skrydžiai bei įvairios pratybos.
Dronų skrydžiams – daugiau kaip 400 paraiškų per keturis mėnesius
Vis daugiau dėmesio koordinuojant veiklą ore tenka bepiločiams orlaiviams. Dronai naudojami verslo, viešojo sektoriaus ir gyventojų poreikiams, o vasarą jų aktyvumą didina renginiai, festivaliai bei kitos veiklos po atviru dangumi.
„Oro navigacijos“ duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pateikta daugiau kaip 400 paraiškų civilinių bepiločių orlaivių skrydžiams vykdyti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad augant jų naudojimui svarbu užtikrinti saugų skirtingų oro erdvės naudotojų veiklos suderinimą.
„Dronų naudojimo mastas kasmet auga, todėl svarbu užtikrinti, kad jie saugiai integruotųsi į bendrą oro erdvę. Tam reikalingi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir atsakingas visų naudotojų požiūris į skrydžių planavimą bei taisyklių laikymąsi“, – teigia „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Bendrovė primena, kad Lietuvos bepiločių orlaivių žemėlapį galima rasti interneto svetainėje utm.ans.lt ir mobiliojoje programėlėje „Lithuania Drone Map“. „iOS“ bei „Android“ įrenginiams skirta programėlė nemokamai prieinama „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvėse.
Vienoje oro erdvėje tenka suderinti skirtingas veiklas
Augant skrydžių srautams, svarbus tampa ne tik jų skaičius, bet ir veiklų įvairovė. Keleivinė, karinė ir bendroji aviacija, balionai bei dronai naudojasi ta pačia oro erdve, tačiau jų poreikiai skiriasi.
Kariniai mokymai ir pratybos, mokomieji, sportiniai ar specialios paskirties skrydžiai tam tikrais laikotarpiais gali pakeisti įprastas oro erdvės naudojimo sąlygas. Tokiais atvejais reikia papildomo planavimo ir koordinavimo, kad skirtingos veiklos būtų suderintos saugiai.
Planuodama oro erdvės naudojimą „Oro navigacija“ siekia suderinti šiuos poreikius ir užtikrinti kuo efektyvesnį jos panaudojimą. Bendrovės vadovas pabrėžia, kad didėjantis aktyvumas nekeičia pagrindinio prioriteto.
„Nesvarbu, ar kalbame apie keleivinį lėktuvą, karinį orlaivį, karšto oro balioną ar droną – visais atvejais prioritetas išlieka tas pats – skrydžių sauga. Augant oro erdvės naudotojų skaičiui ir įvairovei, vis didesnę reikšmę įgauna išankstinis planavimas, bendradarbiavimas ir šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas.
