Lietuvos bankas suskaičiavo praradimus dėl Kinijos, rezultatai – gluminantys

<h2>Kinija vis dar laiko pyktį</h2>
<p>Lietuvai „kariaujant“ su Kinija dėl šios taikomų ribojimų verslui, Lietuvos bankas pateikia preliminarius skaičiavimo rezultatus, kaip šis prekybinis karas atsilieps mūsų ekonomikai. Ir nors ekonomistai teigia, kad nuostoliai kaip ir nebūtų dideli, kai kurie šalies sektoriai jau stveriasi už galvų ir skaičiuoja milžiniškus praradimus. Tuo tarpu Kinija už Taivano atstovybę Lietuvai vis dar neatleido ir toliau laiko suspaustą kai kurių sričių importą.</p>
<p>Lietuvos eksportuotojai sunkius laikus dėl prekybinio karo su Kinija išgyvena sunkiai. Jie teigia, kad Lietuvos duomenys apskritai yra ištrinti iš Kinijos muitinės portalo, todėl jie net negalintys įvykdyti eksporto užsakymų^[3].</p>
<p>Kaip žinia, jau įprasta, kad mažiausias ir „garsiausiai rėkiantis“ dažnai lieka nenubaustas vien todėl, kad jis mažas. Todėl nepriklausomai nuo Lietuvos prisikalbėjimo lygio, ją kaipmat puolė ginti ES, kuri pradėjo tyrimą ir iškėlė bylą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) už tai, kad ši leidžia vykdyti spaudimą „vienai iš mažiausių valstybių narių“.</p>
<blockquote>
<p>Štai vasario mėnesį Kinija nusprendė atsisakyti ir kai kurių lietuviškų produktų kaip antai jautienos, pieno produktų ir alaus.</p>
</blockquote>
<p>Tąkart Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staskevičius stebėjosi, kad tokią notą dėl lietuviškų maisto produktų atitikimo standartams tarnyba gavo pirmą kartą^[2].</p>
<p>Tačiau Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius patikino, kad kai kurie gaminiai iš Lietuvos į Kiniją keliauja jau didesnėmis apimtimis. Pavyzdžiui, vario ir cinko lydiniai bei lazeriai.</p>
<blockquote>
<p>„Kai kuriems Kinijos gamintojams labai svarbūs įrenginiai ir mašinos vėl keliauja į Kiniją tiesiogiai, bet tik su Kinijos gamintojų laišku su paaiškinimu, kad prekės yra gyvybiškai svarbios gamybai“, – sakė V. Janulevičius^[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prekyba-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Labiausiai kenčia lazerių sektorius</h2>
<blockquote>
<p>Šių metų sausį atlikti Lietuvos banko skaičiavimai parodė, kad 2022 metais šalis labiau pajus prekybinio karo su Kinija įtaką. Prognozuojama, kad šiais metais BVP augimas galėtų mažėti maždaug nuo 0,1 iki 0,5 procentinio punkto, o 2023-aisiais tai pajusime dar labiau, kai šis sumažės nuo 0,3 iki 1,3 proc. punktų^[6].</p>
</blockquote>
<p>Remiantis 2021 m. sausio-rugsėjo mėnesių duomenimis, Lietuvos prekyba su Kinija sudarė 0,7 proc. viso šalies eksporto, ir kiek didesnę dalį – 3,7 proc. viso importo. Tai reikšmingai atsiliepė lietuviškų lazerių eksportui, iš kurių net 30 proc. buvo parduodama į Kiniją, o taip pat net 69 proc. viso amino junginių buvo importuojama iš Kinijos.</p>
<p>Tačiau tai tik tiesioginiai rezultatai, paliečiantys konkrečiai Lietuvos importą ir eksportą. Nuostoliai bus skaičiuojami ir tiems produktams, kurie per Kiniją eksportuojami į kitas šalis. Tad jei nuostoliai būtų matuojami ir pagal tai, skelbiama, kad Lietuvos eksporto į Kiniją dalis visame eksporte padidėtų iki 3,2 proc. viso eksporto, o importo dalis – iki 3,5 proc.^[6]</p>
<p>Lyginant 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių duomenis, galima pastebėti, kad išaugo eksportas iš Kinijos (lapkritį buvo 177 mln. eurų, o jau gruodį išaugo iki 192 mln. eurų) ir žymiai sumenko importas iš Lietuvos (lapkritį jis siekė 38 mln. eurų, o jau gruodį nukrito iki 3 mln. eurų). </p>
<p>O štai nuostolius stipriausiai jau spėjo pajusti Lietuvos lazerių sektorius.</p>
<blockquote>
<p>Vienas iš aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Group“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras teigė turintis žinių, jog mūsų šalyje veikianti Vokietijos kapitalo substratų įmonė „Klasmann-Deilmann“ negali į Kiniją realizuoti 400 konteinerių, o štai per parą patirianti net 50 tūkst. eurų nuostolių^[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/azeriai.jpg" alt="" /></p>
<h2>M. Maldeikis tikisi, kad Kinija pralaimės karą prieš Lietuvą</h2>
<p>Tuo tarpu naudų dabartinėje situacijoje mato konservatorius Matas Maldeikis, kurio teigimu, ir daugiau valstybių ketina pasekti Lietuvos pavyzdžiu. O pasak jo, štai Lietuvos pergalė prieš Kiniją – kone akivaizdi. Juk Lietuva byloje prieš Kiniją aplink save sugebėjusi suburti ES, JAV, Japoniją, Australiją ir Taivaną, o štai gamyklos, jau norėjusios trauktis iš Lietuvos, jau ieško pastiprinimo plėtrai^[8].</p>
<blockquote>
<p>„&lt;…&gt;. Komunistai supranta, kad su tokiais kariais karas pralaimėtas“, – sakė parlamentaras^[8].</p>
</blockquote>
<p>M. Maldeikio teigimu, Kinija labiausiai bijo to, kad ir kitos valstybės paseks Lietuvos pavyzdžiu. Tačiau jau dabar esą pasigirsta kalbų, kad sekanti po mūsų bus Čekija, o Slovakija ir Estija jau irgi susimąsčiusios. Lietuvos poziciją, anot parlamentaro, dar labiau stiprina ir tai, kad balandžio 1-osios susitikime su ES vadais buvo išreikštas palaikymas Lietuvai.</p>
<p>Ilgai netrukus, pasak parlamentaro, Kinija jau siunčia į Centrinę Europą savo delegaciją, kuri „aptartų reikalus“, o Kinijoje esą aiškinama, kad su draugais visus „nesusipratimus“ aptarti būtina.</p>
<p>Politikas įsitikinęs, kad Lietuva laimės karą prieš Kiniją (anot jo, sankcijos yra tolygu karui) dar ir dėl to, kad Kinija pranešė ir apie savo draugystę su V. Putinu. O Vakarai, priešingai, laisvę suvokia ne kaip „socialistinę praeitį“, bet pripažįsta net ir mažiausių tautų valstybingumą, priešingai nei pastaroji.</p>
<p>Tačiau naivu tikėtis, kad tokiam milžinui kaip Kinija rūpės tokios mažos ir nereikšmingos valstybės kaip Lietuva, Čekija, Slovakija ar Estija, kai ši jau pradedanti kurti savo atskirą prekybinę sistemą nuo Vakarų pasaulio.</p>
<h2>Suerzino Taivano atstovybės steigimas</h2>
<p>Lietuvos ir Kinijos konfliktas kilo po to, kai dar rugpjūtį Vilnius leido įsteigti Taivano atstovybę, o toks pavadinimas ne juokais papiktino Pekiną, nepripažįstantį salos nepriklausomybės ir tvirtinantį, kad tai – Kinijos dalis, todėl paprašė, kad atstovybė būtų pavadinta kaip Taipėjaus.</p>
<p>Be abejo, Lietuva žinojo, kad toks žingsnis papiktins Pekiną ir bus sulaukta sankcijų. Tačiau vis tiek lindo liūtui į nasrus. Lietuvos užsienio reikalų ministerijai Kinijos norai ir politika buvo nė motais, todėl ši tvirtai nusprendė, kad Taivano atstovybė savo veiklą pradės jau netrukus ir būtent taip, kaip ir buvo nuspręsta^[9].</p>
<p>Kinija tokį Lietuvos žingsnį neabejotinai įvertino kaip prieštaravimą „vienos Kinijos“ politikai, nors Vilnius tuo tarpu tvirtino, kad šis žingsnis nesukelia problemų Pekino vedamai politikai. Tuomet Kinija nedelsiant atšaukė savo ambasadorių ir primygtinai Lietuvos reikalavo atšaukti savo pasiuntinį^[10]. Nuo tada prasidėjo iki šiol nesibaigiantis prekybinis karas su Kinija, Lietuvai atnešęs ir dar atnešiantis nemenkų nuostolių.</p>