<h2>Pandemija paveikė lietuvių finansinę padėtį</h2>
<p>Lietuvos bankas atliko gyventojų apklausą, siekiant išsiaiškinti šalies namų ūkių pasitenkinimą finansine padėti, problemas bei nerimą keliančius aspektus. Apklausa išryškino visuomenei aktualius skaudulius. Didelė dalis respondentų išreiškė nepasitenkinimą savo dabartine finansine padėtimi bei miglotomis ateities perspektyvomis, o tai gali būti siejama tiek su pandeminėmis nuotaikomis, tiek su neaiškia globalios ekonomikos padėtimi bei energetine krize.</p>
<p>Net 43 proc. respondentų nurodė, kad jų namų ūkio pajamos sumažėjo. 22 proc. pažymėjo išaugusius pajamas, 35 proc. respondentų nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Nors, palyginti su ikipandeminiais 2019 m., padaugėjo apklaustųjų, kurie savo finansinę padėtį įvertino prasčiau, vis dėlto antraisiais pandemijos metais matome ženklų, kad neapibrėžtumo jau mažiau ir ateities perspektyvas namų ūkiai yra linkę vertinti drąsiau", – teigia ekspertė[1].</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, bet kokias optimistines nuotaikas temdo gręsiantis kainų kilimas, kas tampa nemenku iššūkiu daugeliui namų ūkių. Be to, didžioji dalis asmenų jaučia didžiules dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes. Lyginant su ankstesnės apklausos duomenis, tokių asmenų padaugėjo nuo 52 iki 63 proc.</p>
<p>40 proc. namų ūkių nurodė, kad jų pajamos sumažėjo būtent dėl karantino. 16 proc. nurodė, kad jų išlaidos išaugo. Namų ūkių, kurių išlaidos dėl karantino sumažėjo dalis sudarė 21 proc. Finansine prasme mažiausią karantino poveikį pajuto vyresnio amžiaus asmenų grupė – 50-ies ir daugiau sulaukę žmonės. Beveik pusė jų teigia, kad poveikio nepajuto.</p>
<p>Žvelgiant pozityviau, apie 70 proc. namų ūkių savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Prieš COVID-19 pandemiją savo finansinę padėtį taip vertino maždaug 9 proc. daugiau namų ūkių. Tuo tarpu savo finansinę būklę vertinančių blogai dalis išaugo iki beveik trečdalio.</p>
<p>Didelė dalis respondentų išskyrė, kad pinigų pakanka tik maisto produktams, tačiau jaučia finansų trūkumą jeigu reikia nusipirkti drabužių. Kiek daugiau nei pusė respondentų pažymėjo, kad maistu bei drabužiams lėšų pakanka, tačiau pritrūksta stambesniems pirkiniams. Įdomu ir tai, kad palankiausiai savo finansinę padėtį įvertino 30–49 m. piliečiai, tačiau ne sostinės ar didžiųjų miestų, bet mažesnių miestelių gyventojai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dmitry-demidko-ebwzfkaheau-unsplash-1.jpg" alt="Gyventojai nėra tikri dėl ateities" /></p>
<h2>Daugelis atsakingai taupo, galintys – investuoja į NT</h2>
<p>Absoliučiai didžioji dalis respondentų yra linkę planuoti savo pajamas bei išlaidas ir siekia sutaupyti. Apklausa rodo, kad šešiems iš dešimties apklaustųjų per pastaruosius 12 mėn. pavyko sutaupyti. Dažniausiu atveju per mėnesį sutaupoma 31–150 Eur.</p>
<p>Dažniausiai gyventojai taupo nenumatytoms išlaidoms ateityje – taip teigia 57 proc. respondentų. Vis tik, nemenka dalis apklaustųjų neturi rekomenduojamo 3–6 mėn. pajamų rezervo. Tokių asmenų dalis per pastaruosius metus išaugo 11 proc. Beveik pusė namų ūkių pageidautų uždirbti daugiau kaip 2 000 Eur pajamų į rankas, kad bent dalį lėšų pavyktų atsidėti taupymui. </p>
<p>Didžioji dalis lietuvių sutaupytas papildomas lėšas kaupia banko sąskaitose, kredito unijose arba grynaisiais pinigais namuose. Vis tik, daugiau kaip pusė respondentų teigia, kad patraukliausia investicija yra būstas. Be to, 51 proc. respondentų teigia, kad šiuo metu yra itin palankus būdas parduoti būstą. Manančių, kad būstą reikėtų įsigyti ženkliai sumažėjo – dabar taip galvoja 48 proc. respondentų. Didmiesčių gyventojai dažniau teigia, kad dabar palanku pirkti NT. Miestelių ir kaimų gyventojai mano, kad dabar palankiau parduoti[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tierra-mallorca-nptbvokkom8-unsplash-1.jpg" alt="NT" /></p>
<h2>Ateitis miglota, bet skolintis planuoja</h2>
<p>Nors ir nėra tikri dėl savo finansinės ateities, dalis žmonių artimiausiu metu planuoja skolintis. Taip teigia maždaug dešimtadalis apklaustųjų. Didžioji dalis skolinsis dideliems pirkiniams, trečdalis – skolintus pinigus investuotų į NT. Maždaug ketvirtadalis galvoja skolintis automobiliui įsigyti. Tie, kas jau turi finansinių įsipareigojimų yra linkę teigti, kad tai nėra našta – taip nurodė beveik šeši iš dešimties namų ūkių.</p>
<p>Kalbėdami apie ateities perspektyvas daugelis nėra nusiteikę optimistiškai. Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų prognozavo, kad per artimiausius metus bendras kainų lygis augs. Absoliuti dauguma baiminasi komunalinių paslaugų kainų augimo. Ateityje, gyventojai bijo dėl galimo pajamų sumažėjimo, kylančių maisto produktų bei kuro kainų.</p>
<p>Labiausiai gyventojus neramina kylančios komunalinių paslaugų kainos. Jų baiminasi daugiau kaip 40 proc. respondentų. Kaip veiksnius, kelsiančius didžiausią susirūpinimą ateityje, beveik kas penktas nurodė pajamų sumažėjimą, o kas dešimtas – kylančias maisto produktų ir kuro kainas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eurai-3.jpg" alt="Eurai" /></p>
