Lietuvos bankai gyvena kaip niekada gerai: siūloma solidarumo mokestį pratęsti dar keliems metams
Vyriausybei prakalbus apie tai, kad Lietuvos bankai galėtų būti atleisti nuo keletą metų iš eilės taikyto solidarumo mokesčio, gyventojai netveria pykčiu – šiuos norima pakišti po giljotina tam, kad pelningiausiai visoje Europoje pas mus veikiantis bankų sektorius išliptų ne tik sausas, bet ir generuodamas dar didesnius pelnus.
Apie tokią neteisybę prakalbo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, rėžęs, kad dabartinės geopolitinės situacijos akivaizdoje Lietuvoje įsteigti ir veikiantys bankai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, centrinių kredito unijų finansinės grupės esą taip pat turėtų būti suinteresuotos solidariai prisidėti stiprinant krašto gynybą. Tokiu būdu, pasak R. Žemaitaičio, apsaugant ne tik Lietuvos, bet ir savo investicijas bei turtą[1].
„Remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, 2024 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 1 mlrd. Eur grynojo pelno – 31,4 mln. Eur arba 3,2 proc. daugiau nei 2023 m., kai pelnas siekė beveik 990 mln. Eur.“ – teigė R. Žemaitaitis.
Nepaisant 2022 metais sustiprėjusios infliacijos euro zonoje ir Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus ryžtingai didinti pagrindines palūkanų normas vis dar tuo metu esant neįprastai dideliam likvidaus turto lygiui bankų sistemose bei šiuo metu dar esant aukštoms šešių mėnesių EURIBOR palūkanoms, bankai ir toliau išgyvena aukso amžių.
„Lietuvos bankas taip pat skelbia, kad Bankų solidarumo įnašas už 2024 m. sieks apie 230 mln. Eur. Visa laikinojo solidarumo įnašo įmokų už 2023–2025 m. suma gali siekti apie 590 mln. Eur.“ – pridūrė R. Žemaitaitis.
Savo ruožtu „aušriečių“ lyderis pasidalino ir laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektu, kuriuo esą šį mokestį bankams siekiama pratęsti dar keliems metams – iki 2028-ųjų.
Gyventojų tai neįtikina – teigia nesuprantantys, kam iš viso kurstyti tą karą
Tačiau net ir ištikimiausi R. Žemaitaičio sekėjai teigia nesuprantantys, kodėl Lietuva stumiama į dvigubų veidrodžių karalystę ir kodėl „aušrietis“ apskritai imasi gelbėtojo vaidmens situacijoje, kai galima apskritai nieko negelbėti ir visiems toliau gyventi ilgai ir laimingai.
„Nustokite skirti ir didinti finansavimą gynybai, ji niekam Lietuvoje nereikalinga! Ir nebemulkinkite žmonių su karu“, – rėžė viena komentatorė.
Tuo tarpu kita gyventoja nepagailėjo įkąsti ir pačiam „daug kalbančiam“ R. Žemaitaičiui – pasak jos, šis, vietoje užsiėmimo pliuralizmais, veikiau esą galėtų užsiimti realiais darbais, už kuriuos ir gaunantis algą.
„Tautai vieną kartą kantrybė išseks, patikėkite…“ – rėžė kita internautė.
Savo įžvalgomis pasidalinęs kitas tautietis tvirtino, kad Lietuvoje bankai gauna vienas didžiausių pelno maržų Europos Sąjungoje dėl neveiksmingos Lietuvos banko priežiūros. Dėl to, pasak jo, komerciniai bankai nevaržomai pelnosi iš gyventojų ir verslo, galimai veikdami kartelių principu.
Internautas taip pat įsitikinęs, jog lyginant su Latvija ir Estija, Lietuvos banke dirba žymiai daugiau darbuotojų (apie 720), kas kelia abejonių dėl efektyvumo. Tuo tarpu Jo Ekscelencija, kurio galioje yra skirti pagrindinius banko darbuotojus, laikomas atsakingu už palankias sąlygas komerciniams bankams.
„Ar girdėjot kažką, kad Prezidentas pasisakytų smerkiančio apie savo buvusią darbovietę, SEB banką, kuris iki šiol sėkmingai vysto verslą ir dirba Rusijoje? Tyla ir pritarimas…“ – įžvalgomis dalinosi komentatorius.
Lietuvos banko vadovas G. Šimkus dėl panaikinto solidarumo mokesčio plotų katučių
Šia tema jau spėjo pasisakyti ir Lietuvos banko „galva“ Gediminas Šimkus. Anot jo, solidarumo mokestis bankams prarado prasmę – palūkanų normos normalizavosi, o „netikėtos“ pajamos, kuriomis buvo grindžiamas mokestis, nyksta[2].
Todėl dabar pats laikas bankams eiti raškyti pinigus tiesiog nuo medžių, mat Lietuvos bankų sektorius, kaip tvirtina pats G. Šimkus, yra vienas pelningiausių Europoje.
Jis ragina aiškiai apsibrėžti, ką iš tiesų norima apmokestinti – staigų pelno šuolį ar apskritai didelius bankų pelnus. Kalbėdamas apie kitus pasiūlymus, Lietuvos banko vadovas pasisakė prieš 10 proc. mokestį ne gyvybės draudimui, teigdamas, kad tai gali dar labiau sumažinti jau ir taip žemą draudimo paslaugų populiarumą Lietuvoje.
Valdžia žada daugiau mokesčių – daugiausiai teks vidurinei klasei?
Tuo tarpu Vyriausybė tikisi, kad finansų įstaigos „savanoriškai“ prisidės prie strateginių fondų, tačiau neplanuoja taikyti naujų tik bankams skirtų mokesčių. Tuo metu eiliniams gyventojams planuojama įvesti progresinius GPM tarifus, didinti pelno mokestį iki 17 %, pertvarkyti NT mokestį, peržiūrėti PVM lengvatas ir net įvesti cukraus mokestį – visa tai turėtų papildyti biudžetą apie 500 mln. eurų per metus.
Didžioji šių lėšų dalis keliaus į Valstybės gynybos fondą ir savivaldybių infrastruktūros projektams. Valdžia teigia, kad tokie sprendimai užtikrins sąžiningesnį mokestinį paskirstymą, tačiau kritikai įspėja – auganti mokesčių našta gali slopinti investicijas ir smogti „vidutiniokams“, kurie nepatenka į lengvatų taikymo grupes. Mokesčių reformos paskubintos ir dėl ambicingų įsipareigojimų – kitąmet krašto apsaugai planuojama skirti net iki 6 % BVP.
