Valdantieji ketina atleisti bankus nuo solidarumo mokesčio
Gausius mokesčius gyventojams planuojančių valdančiųjų užmojai rodo vieną – daugiausiai mokės „vidutiniokai“, nepretenduojantys į jokias kompensacijas, o išsisukti nuo augančių mokesčių esą pavyks ir bankams, kuriems nebeplanuojama pratęsti solidarumo mokesčio.
Trečiadienį premjeras Gintautas Paluckas pranešė, kad Vyriausybė neplanuoja tęsti laikinojo bankų solidarumo mokesčio, kuris buvo taikomas siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai[1].
Anot jo, šio mokesčio efektas praktiškai išnykęs, tačiau valdžia tikisi, kad bankai savanoriškai prisidės prie strateginių valstybės fondų – kelių, gynybos bei smulkiojo verslo kreditavimo. Premjeras pabrėžė, kad bankų pelnai reikšmingai išaugo, todėl jie turėtų svariai prisidėti prie strateginių valstybės projektų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė patvirtino, kad bankai yra pasirengę investuoti į gynybos sektoriaus projektus, tačiau pabrėžė, jog jie siekia išvengti „diskriminacinių mokesčių“, nukreiptų tik į jų sektorių.
Tuo tarpu, nors solidarumo mokestis ir nebus pratęstas, valdantieji svarsto didinti bendrą pelno mokestį 1 proc. punktu, kas reikštų papildomą naštą visam verslui, o ne tik bankams.
Bankai, išgyvenantys rekordinio pelno laikotarpį, esą turės galimybę prisidėti prie valstybės gynybos ir infrastruktūros be privalomo solidarumo mokesčio, tačiau Vyriausybė tikisi, kad jų parama bus ne tik žodžiai, bet ir realūs finansiniai įnašai.
Panaikinus bankų solidarumo mokestį, valstybės biudžetas praras šimtus milijonų eurų?
Pernai birželį Seimas pratęsė bankų solidarumo mokestį dar vieniems metams, nors iš pradžių jis turėjo galioti tik dvejus metus[2].
Anuomet valdžioje buvę konservatoriai teigė, kad pastaraisiais metais išaugę bankų pelnai buvo nulemti ne jų pačių sprendimų, o ekonominių bei geopolitinių veiksnių, todėl buvo nuspręsta, kad jie turi ir toliau prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo.
Solidarumo mokestis esą buvo būtinas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, ypač atsižvelgiant į karo veiksmus Ukrainoje.
Iš šių lėšų buvo finansuojami karinės infrastruktūros projektai, tokie kaip oro ir jūrų uostų modernizavimas, kelių prie poligonų rekonstrukcija ir kitos strateginės investicijos. Bankai ir toliau reikšmingai prisidėjo prie valstybės biudžeto, kasmet sumokėdami šimtus milijonų eurų.
Solidarumo mokestis buvo papildomai taikomas mokestis bankams, įvestas 2023 m. ir iš pradžių turėjęs galioti dvejus metus. Jis buvo skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, kurios daugiau nei 50 % viršijo vidutines 2019–2022 m. pajamas.
Kaip skelbia Finansų ministerija, už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, už 2024 metus taipogi buvo prognozuota panaši suma. O pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 metams ir taikant 2019–2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti – dar 60 mln. eurų[3].
Seimas jau pranešė apie savo planus gyventojams įvesti naujus mokesčius
Kovo pabaigoje valdantieji sutarė dėl mokesčių reformos, kuri, jei bus patvirtinta, papildys biudžetą maždaug 500 mln. eurų per metus.
Numatoma įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, didinti pelno mokestį iki 17 % ir pertvarkyti nekilnojamojo turto mokestį, nustatant jo dydį pagal turto vertę.
Apleistiems pastatams planuojama taikyti net 4 % tarifą. Taip pat svarstoma peržiūrėti PVM lengvatas – esamas 9 % tarifas galėtų kilti iki 12 %, tačiau dar neaišku, ar tai paveiks būtiniausius maisto produktus. Be to, anksčiau sutarta įvesti cukraus mokestį, kuris priklausytų nuo gėrimuose esančio cukraus kiekio.
Dalis surinktų lėšų keliautų į Valstybės gynybos fondą, likusi – savivaldybėms infrastruktūros projektams. Skelbiama, kad šie mokesčių pakeitimai padėtų užtikrinti sąžiningesnį mokestinį paskirstymą, tačiau skeptikai nuogąstauja, jog jie mažins investuotojų pasitikėjimą.
Sprendimai priimti neatsitiktinai – Lietuva yra įsipareigojusi didinti gynybos išlaidas, o tam reikalingi papildomi finansiniai šaltiniai. Prezidentas jau anksčiau pareiškė, kad krašto apsaugai kitąmet planuojama skirti net 5–6 % BVP, todėl valdžia aktyviai ieškanti būdų, kaip surinkti trūkstamas lėšas.
