Suprasti akimirksniu
  • Jau šimtmetį lietuviai iš viso pasaulio renkasi į įspūdingą susibūrimą, vadinamą Lietuvos dainų švente
  • Pirmoji Dainų šventė surengta 1843 m. Šveicarijoje
  • Pirmoji Dainų šventė Lietuvoje vyko 1924 m. Kaune
  • Dainų šventes rengia ir lietuvių išeivijos bendruomenės visame pasaulyje
Šaltiniai
Dainų šventė
Lietuviai su pasididžiavimu saugo Dainų švenčių tradiciją. Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotrauka

Jau šimtmetį lietuviai iš viso pasaulio renkasi į įspūdingą susibūrimą, vadinamą Lietuvos dainų švente

Ši savaitę trunkanti šventė, kuriai tenka ruoštis kelerius metus, turi didelę reikšmę kaip vienybės, atsparumo ir kultūrinio pasididžiavimo simbolis. Dainų šventės tapo nuotaikingais atsparumo ir nepaliaujamo laisvės siekio simboliais, svarbiais kultūrinio tapatumo ir puoselėjamų protėvių tradicijų išsaugojimo saugotojais.

Šiandien lietuviai su pasididžiavimu saugo brangią Dainų švenčių tradiciją, kruopščiai perduodami šį turtingą palikimą ateities kartoms.

Kviečiame leistis į užburiančią kelionę po Dainų šventės istoriją ir atskleisti dešimt intriguojančių faktų, atskleidžiančių šios gilios tradicijos reikšmę.

Pirmoji Dainų šventė surengta 1843 m. Šveicarijoje

1. Pirmoji pasaulyje Dainų šventė įvyko 1843 m. Ciuriche (Šveicarija), vėliau ji įsišaknijo Baltijos šalyse, kur dainavimas gimtąja kalba tapo kultūrinio pasipriešinimo ir vienybės aktu.

2. Lietuvos kaimyninės šalys - Latvija ir Estija - perėmė chorinio dainavimo tradiciją, kuriai įtaką darė jų gyventojai vokiečiai. Estijoje 1869 m. Tartu prasidėjo vyrų dainavimo draugijos "Vanemuine" inicijuota dainų šventė.

3. Latvijos pavyzdžiu sekė ir Latvija, kuri 1873 m. Rygoje surengė pirmąją nacionalinę dainų šventę, kuri gyvuoja ir šiandien.

Pirmoji Dainų šventė Lietuvoje vyko 1924 m. Kaune

Dainų šventė. Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotrauka
Dainų šventė. Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotrauka

4. 1924 m. rugpjūčio 23-25 d. Kaune įvyko pirmoji respublikinė Dainų šventė - "Dainų diena", kurios metu Kaunas tapo kasmetiniu šios didingos šventės švyturiu.

5. 1924 m. vykusi šventė atspindėjo neblėstančią vienybės, atsparumo ir kultūrinio pasididžiavimo dvasią. Kad apie 10 tūkst. žiūrovų gerai girdėtų 3,5 tūkst. balsų chorą, pirmosios "Dainų dienos" organizatoriai tarp dainininkų ir žiūrovų iškasė du tvenkinius, kad garsas geriau sklistų.

6. Lietuvos dainų šventė istoriškai susijusi su lietingu oru - nors pirmąją "Dainų dieną" planuota surengti 1924 m. rugpjūčio 23-24 d., antrąją šventės dieną dėl liūties teko atidėti. Pagerėjus orams, visi vėl susirinko ir rugpjūčio 25 d. atliko antrąją programos dalį.

7. Pirmą kartą šventė iš Kauno į Vilnių persikėlė 1946 m. Nors Lietuva jau buvo okupuota, joje vis tiek skambėjo Tautos himnas.

Dainų šventes rengia ir lietuvių išeivijos bendruomenės visame pasaulyje

8. Dainų šventės yra neatsiejama lietuvybės dalis - jas rengia išeivijos bendruomenės visame pasaulyje. Pavyzdžiui, pirmoji Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventė įvyko 1956 m. ir iki šiol reguliariai organizuojama.

9. Įspūdinga Vingio parko estrada Vilniuje buvo pastatyta specialiai Dainų šventei 1960 m., joje telpa apie 12 tūkst. dainininkų. Ji turi dvynį Taline (Estija).

Dainų šventė. Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotrauka
Dainų šventė. Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotrauka

10. 1964 m. įvyko pirmoji Lietuvos moksleivių dainų šventė. Nuo 1955 m. vaikai sudarė didžiąją dalį Dainų švenčių dalyvių, todėl buvo nuspręsta, kad jiems reikia daugiau progų atlikti jiems tinkamą ir įdomų repertuarą. Ši tradicija gyva ir šiandien.

11. 2003 m. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

12. Šiuo metu Lietuvos dainų šventėse visa šalis susirenka paminėti valstybinių jubiliejų. 2009 m. Dainų šventė, skirta pirmojo užfiksuoto Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, sutraukė rekordinę 42 tūkst. atlikėjų minią.

13. 2018 m. Dainų šventėje Vilniuje dalyvavo giminystės ryšių su Lietuva neturintis japonų vyrų choras "Jordan kai" ir vienas austrų choras, kuris išmoko visą repertuarą lietuvių kalba ir praėjo atranką.

Ši šimtmečio Šventė įkūnija neblėstančią vienybės, atsparumo ir kultūrinio pasididžiavimo dvasią, išsaugodama brangų Lietuvos dainų šventės palikimą ateinančioms kartoms.

Parengta remiantis lithuania.lt