Lietuva pagal vyrų gyvenimo trukmę lygiuojasi į Rusiją ar Baltarusiją
Jau seniai pastebėta, kad Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi kone dešimtmečiu. Ši problema jau yra tapusi folkloru, mat vyrai neretai juokauja, kad jų gyvenimą suėda žmonos. Todėl dauguma jų net nesitiki sulaukti pensijos. Lyginant su kitomis valstybėmis Lietuva pagal vyrų gyvenimo trukmę lygiuojasi į Rusiją ar Baltarusiją, bet toli gražu ne į Vakarų Europos šalis[1].
2020 m. stipriosios lyties atstovų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 70 metų, moterų 80 metų. 2021 m. atitinkamai vyrų – 69,6 metų, moterų – 78,9 metų[2].
Tuo tarpu 2022 metais šie rodikliai nežymiai pagerėjo – vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo – 70,8 metų, moterų – 79,5 metų[3].
Vyrų mirtingumo sociologinius ir demografinius veiksnius nagrinėjęs mokslininkas, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys sako, kad mūsų regione vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė dėl daugybės priežasčių, bet labiausiai tai lemia pačių vyrų elgsena, keistai susiformavę vyriškumo standartai bei prasta visuomenės psichikos sveikata. D. Stumbrys pasakoja, kad Lietuvoje trumpą vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę nulemia tai, jog pas mus miršta gana daug darbingo amžiaus vyrų.
„Pasižiūrėjus į mirties priežastis, tai yra išvengiamos mirties priežastys, kurios susijusios su sveikatai žalinga elgsena, sveikatai žalingomis ar rizikingomis praktikomis. Dominuojanti grupė yra išorinės mirties priežastys, kur patenka savižudybės, žmogžudystės, eismo įvykiai, nukritimai, nušalimai. Čia didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus vyrai“, – teigė mokslininkas.
Nemaža dalis vidutinio amžiaus vyrų mirčių būna susijusios su alkoholio vartojimu, o tai reiškia ne tik rizikingą elgseną apsvaigus, smurtą ir panašius dalykus, bet ir tam tikras ligas, kaip kad alkoholinė kepenų cirozė arba alkoholinė kardiomiopatija, tam tikras širdies ligas.
Higienos instituto duomenimis, 2021 metais pati dažniausia darbingo amžiaus vyrų mirties priežastis buvo išeminės širdies ligos (1269 mirtys), koronavirusas (803 mirtys), virškinimo organų piktybiniai navikai (485), kepenų ligos (484), savižudybės (317), insultai (271), trachėjos, broncho ar plaučio piktybiniai navikai (269), kardiomiopatija (265), atsitiktiniai apsinuodijimai medikamentais, narkotikais ir alkoholiu (152), plaučių uždegimas (140), transporto įvykiai (108), natūralus šalčio poveikis (84), kitos mirties priežastys (2757).
Pasak mokslininko, tiek Vakaruose, tiek pas mus vyrai dažniau nei moterys dirba pavojingesnius darbus arba fizinį darbą. Tiek Vakaruose, tiek posovietinėse valstybėse vyrai dažniau ir gausiau vartoja alkoholį, savižudybių rodikliai taipogi didesni tarp vyrų.
„Visoms posovietinėms valstybėms būdingas toks mirtingumo modelis, nes pas mus prasta visuomenės psichikos sveikata ir bendrai vyrų sveikata. Jie nesikreipia į gydytojus arba kreipiasi, kai nebegali atlikti kažkokios kasdienės veiklos. O visokios profilaktinės priemonės Lietuvoje tik dabar pradeda veikti. Todėl mes turime aiškius skirtumus nuo Vakarų valstybių“, – aiškino D. Stumbrys.
Savižudybes Lietuvoje lemia prasta visuomenės psichikos sveikata
Jau minėta anksčiau, kad viena iš dažnesnių vyrų mirties priežasčių yra savižudybės. Nors apskritai savižudybių skaičiai mažėja, bet iki šiol Lietuvoje tai nėra suvaldyta bėda. Pavyzdžiui, 2021 m. nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai, šiuo atveju kalbama apie visas amžiaus grupes. Prieš maždaug dešimt metų per metus nusižudydavo virš 1000 žmonių, o tai yra siaubingai dideli skaičiai. D. Stumbrys sako, kad savižudybių mastai taip pat rodo prastą visuomenės psichikos sveikatą. Lietuvoje vis dar sunkiai prieinamos psichologo konsultacijos, psichikos sutrikimų turintys žmonės yra stigmatizuojami, kai kuriais atvejais sergantiems psichikos ligomis draudžiama užsiimti tam tikra veikla, užimti pareigas.
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas D. Stumbrys atkreipia dėmesį, kad vidutinę tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę mūsų šalyje trumpina ir keistai susiklostę vyriškumo standartai, kurie diktuoja nerašytas taisykles, kas visuomenėje laikoma vyriška, o kas ne. Pavyzdžiui, daugumoje Rytų Europos regiono valstybių yra plačiai priimta nesilaikyti darbų saugos, drąsus laikomas tas, kuris rizikuoja, vyrišku – kuris daug išgeria, daug uždirba.
„Jeigu tu nepasieki to idealaus vyriškumo normų, tai tu kaip ir ne vyras. Tada iš ten kyla psichosocialinis stresas, nusivylimas, neviltis, kuri veda prie savinaikos, alkoholio vartojimo ir pan. Jeigu puolama į visišką neviltį, tada pasirenkama savižudybė. Žmonės pasitraukia iš gyvenimo, kai, jų manymu, jiems nepavyksta, kai jie neatlaiko visuomenės spaudimo“, – kalbėjo D. Stumbrys.
Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad nors Šiaurės šalyse alkoholis vartojamas panašiai gausiai kaip Lietuvoje, bet Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje ar Suomijoje žmonės gali sulaukti socialinių paslaugų savivaldos ar valstybės lygmeniu, o tai yra kitokio pobūdžio socialinė pagalvė.
„Jeigu tu turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tai Lietuvoje tave gali labai greitai išblaivyti, bet po to tave paleis į tą pačią aplinką, nes pas mus nėra socialinių paslaugų. Gydymas pas mus veikia puikiai, bet jis užtrunka 14 dienų, savaitę, o kas po to? Tam žmogui, kuris ketvirtą kartą praeina detosksikaciją, reikia paramos, kad jis galėtų susikurti gyvenimą iš naujo, atgauti socialinius įgūdžius, nes alkoholizmas ar priklausomybė turi labai daug socialinių aspektų. Vienas dalykas, jeigu tu paliksi žmogų aplinkoje, kurioje geriama ir kurioje nuolat siūlo išgerti. Ir visai kitas dalykas, jeigu žmogus pateks į aplinką, kur yra parama, kur niekas nesiūlo išgerti, o kaip tik padeda susistatyti gyvenimą, išmoko įgūdžių, padeda susirasti darbą, normaliai bendrauti su žmonėms. Tai tokios paramos Lietuvoje trūksta, kalbant apie savivaldybių ir valstybės lygmenį“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Vidutinę gyvenimo trukmę gali pailginti santuoka
Mokslininkas įsitikinęs, kad vyrams šiuo klausimu vis tik gali padėti santuoka. Anot jo, tyrimai aiškiai patvirtina gyvenimo su sutuoktiniu naudą tiek vyrams, tiek moterims, ir ypač tai pasakytina apie vyrus. Naudą neša ne pati santuoka, o tai, kad kartu gyvenantys žmonės rūpinasi vienas kitu.
„Tyrimai rodo, kad santuokoje mirtingumo rodikliai nuo mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, būtent vyrų yra keturis kartus mažesni. Svarbu pažymėti, kad gyvenimas santuokoje prideda sveikatos ir gyvenimo metų ne tik vyrams, bet ir moterims. Vedusių žmonių gyvenimo trukmė keleriais metais ilgesnė nei nevedusių, nes elementarus kito asmens buvimas šalia, ypač kritiniais gyvenimo atvejais, padeda, taip pat labai svarbu emocinė parama“, – teigė D. Stumbrys[ref lt-1}.
Taigi kol socialinė pagalba mūsų valstybėje vis dar skurdžiai teikiama, o vidutinę gyvenimo trukmę norisi prailginti, pasistenkime patys atsikratyti sovietinio gyvenimo būdo įpročių arba gelbėkimės santuoka.
