Lazdijuose išbandė, kaip priimtų 500 nuo karo bėgančių žmonių: paaiškėjo, kur reikia pasitempti

Hipodromas virto mokomąja humanitarine stovykla

Kaip padėti šimtams žmonių, kuriems dėl karo tektų palikti namus? Lazdijuose šis scenarijus išbandytas praktiškai – hipodrome įrengtas palapinių miestelis, organizuotas žmonių priėmimas ir pagalba. Šeštadienį čia baigėsi nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2026“, išryškinusios ir taisytinas vietas.

BNS duomenimis, baigiamajame etape surengta 500 žmonių evakuacijos bei priėmimo simuliacija. Pagal scenarijų stovykla turėjo padėti iš Estijos ir Latvijos per Lietuvą į Lenkiją besitraukiantiems gyventojams bei Lietuvos piliečiams.

Teritorijoje iškilo apie 90 palapinių: 60 apgyvendinimui, 20 medicinos pagalbai ir dešimt administravimui. Pasitelktos valstybės rezervo civilinės saugos priemonės.

PAGD atstovės Jolitos Orentaitės vertinimu, hipodromo teritorijoje prireikus būtų galima įrengti stovyklą maždaug 2 tūkst. žmonių. Šįkart išbandytas mažesnis priėmimo mastas.

Tikrino, kaip pagalba pasiektų atvykusį žmogų

Statistus registravo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai, dalį apklausė migracijos specialistai ir pasieniečiai. Maitinimu rūpinosi „Maisto bankas“, veikė lauko ligoninė. Dėmesio skirta žmonių su judėjimo negalia poreikiams.

Vidaus reikalų ministerijos paskelbtame pratybų plane numatyta patikrinti visą pagalbos organizavimo procesą: laikiną apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, aprūpinimą, informavimą ir pažeidžiamų grupių poreikių tenkinimą.

Toks patikrinimas neapsiriboja palapinių pastatymu. Organizatoriai siekė išbandyti, kaip skirtingų tarnybų veiksmai susijungtų į nuoseklią pagalbą gyventojui – nuo jo atvykimo ir registracijos iki būtiniausių paslaugų suteikimo.

Dar prieš pratybas krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius įvardijo vieną jų tikslų: „Šiose pratybose svarbu išsiaiškinti, kas veikia gerai ir kur dar turime spragų.“

Praktinių užduočių plane taip pat numatyta tikrinti evakuojamų gyventojų registravimo programėlę, informacijos perdavimą ir bendradarbiavimą su karo komendantais. Atskirai vertintas civilinio bei karinio transporto srautų derinimas ir alternatyvių maršrutų organizavimas.

Scenarijuje – sutrikęs ryšys ir konkuruojantys poreikiai

Rugsėjo 25–spalio 3 dienomis vykusios pratybos apėmė visas 14 ministerijų ir 60 savivaldybių. Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, pagal iš anksto skelbtą mastą į jas buvo įtraukta apie 150 institucijų, maždaug 3 tūkst. institucijų, įmonių bei organizacijų atstovų ir apie tūkstantį savanorių.

Dalyviams teko spręsti užduotis pagal išgalvotą saugumo situacijos blogėjimo scenarijų. Modeliuotos kibernetinės ir informacinės atakos, energetikos bei ryšių sutrikimai, bepiločių orlaivių incidentai ir transporto trikdžiai.

Vienas išbandymų – išlaikyti būtinąsias paslaugas, kai tų pačių ribotų išteklių reikia ir gyventojams, ir gynybai.

VRM pratybų plane buvo numatytas darbas alternatyviais ryšio kanalais, kai įprastas ryšys pagal scenarijų neveikia. Taip pat tikrintas pasirengimas pristatyti kurą, medicinos priemones, humanitarinę pagalbą ir kitus prioritetinius krovinius.

Stalo pratybose institucijos nagrinėjo situacijas ir derino sprendimus, o praktiniuose epizoduose išbandė konkrečius veiksmus. Mobilizacija ir grėsmės buvo mokomojo scenarijaus dalis.

Įvardyti trūkumai dar bus vertinami

BNS reportaže nurodoma, kad, baigiantis pratyboms, institucijų atstovai akcentavo koordinavimo per kibernetinę ataką problemas, maisto rezervo produktų stygių ir greitesnių veiksmų poreikį.

PAGD vadovas Renatas Požėla sakė: „Kompleksiškai viską įvertinsime ir atsakysime į klausimus, kas pavyko, o kur reikia pasitempti.“

Vyriausybės kanceliarija pranešė, kad surinkti pastebėjimai apima sprendimų priėmimą, keitimąsi informacija, gyventojų apskaitą, transporto ir kitų išteklių paskirstymą. Juos apibendrinus, bus numatytos atsakingos institucijos ir tobulinimo priemonės.

„Vienai pratybų daliai pasibaigus, prasideda gal net svarbesnis etapas – pratybų pamokas ir radinius paversti konkrečiais pasirengimo gerinimo sprendimais“, – pažymėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Kanceliarijos paskelbtame grafike pratybų aptarimas numatytas spalio 19 dieną, o galutinės ataskaitos pristatymas dalyviams – lapkričio 9-ąją. Kitose pratybose ketinama kviesti dalyvauti ir Latvijos bei Estijos partnerius.