Lietuvoje pramonė traukiasi, o Rusijoje – tik auga

2023-iais Rusijos pramonė ėmė augti

Nors nuo karo Ukrainoje pradžios pasaulis, užkrovęs jau 10 sankcijų paketų šaliai agresorei Rusijai, tikėjosi, jog jos pramonė greitai subyrės į šipulius, šalis demonstruoja neįtikėtiną gebėjimą atsilaikyti. Maža to, kol Europos šalys susiduria su sunkumais pramonės sektoriuje, Rusija jau antrą kartą šiemet fiksuoja pramonės augimą.

Rusijos pramonės gamybos apimtys kovo mėnesį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,2 proc. Apdirbamosios pramonės mastas išaugo daugiau kaip 6 proc., o „gatavų metalo gaminių“, kuriems priskiriami ginklai ir amunicija, gamyba padidėjo 30 proc. 

Kompiuterių, elektroninių ir optinių produktų, kuriems, anot ekonomistų, greičiausiai priskiriamos lėktuvų ir raketų variklių dalys, taip pat optiniai taikikliai ir kitos sistemos, gamyba išaugo 23 proc^[1]. 

Birželio pirmąją Maskva informavo, kad Rusijos pramonės gamyba per pirmus keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 0,6 proc..

Rusijos ekonomika ir toliau augs?

Nors ES ketina priimti jau vienuoliktąjį sankcijų Rusijai paketą, panašu, kad šalies ekonomikos kolapso vizija lieka neįgyvendinta.

Vakarų lyderiai prognozavo, kad Rusijos ekonomika žlugs. Po invazijos į Ukrainą ir pirmųjų sankcijų kainos smarkiai išaugo, o žmonės iš bankų išsiėmė pinigus.

Tačiau Tarptautinis valiutos fondas mano, kad Rusijos ekonomika 2023 metais gali augti 0,7%.

Taip yra todėl, kad Rusija per dieną eksportuoja 8,3 mln. barelių naftos – tai didžiausias lygis nuo 2020 m. balandžio mėn., teigia Tarptautinė energetikos agentūra (IEA). Didžiausi importuotojai yra Indija ir Kinija.

Tačiau Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto sumažėjo iki 6,5 mlrd. svarų sterlingų (8,1 mlrd. USD) per mėnesį 2023 m. balandį nuo 18,2 mlrd^[2].

Lietuva recesijoje, pramonė traukiasi

Lietuvai jau kurį laiką esant recesijoje, pramonė ir toliau traukiasi. Statistika rodo, kad Lietuvos pramonė pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 12 proc., o vien kovą – beveik 17 proc. Ekspertai sako, kad pramonei traukiantis greitai recesijos rykštę pajus ir kiti sektoriai. 

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra dviejų greičių: pramonėje jau fiksuojama recesija, o vartojimas kol kas laikosi gerai, bet ir jis greičiausiai susitrauks ateityje. 

„Fundamentaliai šiandien Lietuvos ekonomika yra dviejų greičių: recesijoje yra tik tie sektoriai, kurie dirba su eksporto rinkomis, ypač pramonė, kuri daugiau nei pusę savo produkcijos eksportuoja (...) Bet vidaus vartojimas Lietuvoje laikosi kol kas labai stipriai, jį palaiko kylantys atlyginimai ir žemas nedarbo lygis, taip pat – tas faktas, kad Lietuvoje gyventojų skolos lygis yra vienas iš mažiausių Europoje“, – sako A. Izgorodinas^[3].

Ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad balandį pramonės gamyba toliau mažėjo, bet nuosmukio tempas sulėtėjo.

„Iš kitos pusės, gamybos dinamika toliau blogėja sektoriuose, kurie gamina ilgo galiojimo produkciją, kuri yra jautri palūkanoms“, – tęsia A. Izgorodinas ir sako, kad gamyba traukėsi medienos sektoriuje, baldų sektoriuje, tekstilės segmente. 

„Kas toliau? Šiandien išėjo euro zonos pramonės įmonių apklausų rezultatas: gegužę euro zonos pramonės PMI rodiklis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius 36 mėnesius, duomenys rodo, kad pramonės sektorius euro zonoje yra recesijoje, o recesijos tempas euro zonos pramonėje sparčiai įsibėgėja“, – akcentuoja ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuvoje dar kurį laiką gamintojai gaus vis mažiau užsakymų iš Vakarų ir Skandinavijos^[4].

Eksportas ne toks, kokio tikėtasi

Ne tik mažėja užsakymų iš kitų Europos šalių, bet ir su eksportu reikalai ne tokie jau geri. Tiek daug vilčių dėjus į Taivaną ir per tas viltis kaip reikiant susigadinus santykius su Kinija, realybė, panašu, neatsiperka.

„Liūdnai atrodo eksportas į Taivano rinką – po milžiniškų pastangų atidarant atstovybes, šiais metas pirmame ketvirtyje eksportuota prekių tik už 1,5 mln. Eur daugiau nei 2022-ais,“ – konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarybos narys Kęstutis Černeckas.

Jo teigimu, Europos Sąjungai priėmus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Lietuvos problemos eksporto sektoriuje tik pagilės^[5].

Kainos, kilusios iki 50 proc., nukrito 0,1 proc. 

Ekonomistas Žygimantas Mauricas bando rasti bent kokį optimizmo grūdą nekokiose ekonominėse tamsybėse. Jis sako, kad nors ir mažai, bet kainos ėmė kristi. Tiesa, tas kritimas labai jau simbolinis, pirkėjams dažnu atveju net nepastebimas. Ir vis dėlto – kritimas. „Gegužės mėn. vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje buvo mažesnės nei balandžio mėn. Tokių mėnesių, kuomet kainos kris, šiais metais turėsime ir daugiau, nes ženkliai sumažėjo energetinių prekių (degalų, elektros, dujų ir šilumos energijos) kainos, o joms sumažėjus didėja spaudimas mažinti (ar bent nekelti) ir kitų prekių (pvz. maisto) bei kai kurių paslaugų (pvz. transporto) kainas (jau keletą mėnesių mažėja į Lietuvą importuotų prekių kainos, o taip pat gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos“, – rašo Ž. Mauricas^[6].