Kas penktas lietuvis gyvena skurde – valdžia nori steigti naują tarybą
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena skurde, o nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad esamos institucijos nepakankamai atlieka savo paskirtį. Siekiant užtikrinti, kad sprendimai atitiktų realią žmonių kasdienybę, planuojama įsteigti naują skurstančiųjų įtraukties tarybą. Kaip viešai skelbiama, taryba turėtų suteikti galimybę gyventojams, patiriantiems skurdą, tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmime ir nustatyti prioritetines problemas.
Numatoma, kad tarybą sudarytų 10 institucijų atstovų ir 20 gyventojų, susidūrusių su skurdu. Jos tikslas – analizuoti gyvenimo sąlygas ir teikti pasiūlymus sprendimų priėmėjams energetinio skurdo, būsto, vaikų gerovės bei kitais socialiniais klausimais[1].
„Esmė būtų aiškintis pačią situaciją, kokioje žmonės gyvena. Pavyzdžiui, pasiimam vaikų gerovės klausimą ir žiūrim skirtingais pjūviais, kaip žmonės gyvena. Tuomet būtų siūlymai rengiami“, – aiškina Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Kas penktas lietuvis skursta. Laura James/ Pexels
Abejojama, ar tokia taryba išspręstų skurdo problemas
Tačiau ekspertai pripažįsta, kad iniciatyva gali padėti spręsti problemas, tačiau įspėja apie galimus iššūkius. Socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis pažymi, kad tarybos efektyvumui gali trukdyti kompetencijos ribotumas ir sudėtinga skurdo problemos prigimtis.
Visgi tarptautinė patirtis rodo, kad panašios tarybos – Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose – padeda formuoti politiką, įtraukiant gyventojus į konkrečius sprendimus, susijusius su socialinėmis pašalpomis ar pagalba žmonėms išeinant iš įkalinimo įstaigų.
Planuojama, kad naujai tarybai per metus bus skirta 10 tūkstančių eurų mokymams, transportui ir dalyvių dalyvavimui susitikimuose. Naujos tarybos steigimas rodo, kad Lietuvoje pripažįstama – esamų mechanizmų nepakanka, o gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtinas, jei siekiama realiai spręsti skurdo problemą šalyje.
Maisto taryba per pusmetį teįstengė suorganizuoti tris posėdžius – kainos parduotuvėse vis tiek kyla
Lietuvoje brangstant maistui, prieš kiek daugiau nei pusmetį įsteigta Maisto taryba liepos viduryje rinkosi vos į trečiąjį posėdį. Gyventojai, laukę realių sprendimų, galinčių sustabdyti kainų šuolius, nusivilia – Taryba neturi galių nei reguliuoti kainų, nei nustatyti „lubų“ ar „grindų“. Jos nariai tik stebi rinką, analizuoja neatitikimus ir rašo rekomendacijas, kurios kol kas į kasdienį pirkinių krepšelį neatsispindi.
Posėdyje daugiausia kalbėta apie paradoksą: prekybos tinkluose produktai toliau brangsta, nors žaliavų supirkimo kainos neauga. Vištiena per mėnesį pabrango beveik 8 proc., kiaušiniai – iki 5 proc., jautiena Lietuvoje kainavo brangiau nei Lenkijoje. Tiesa, kai kurie pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras ar sviestas, šiek tiek atpigo.
Taryba tik pažadėjo daugiau skaidrumo per modernizuotą internetinę platformą produktukainos.lt, kur bus galima lyginti tiek didmenines, tiek mažmenines kainas, stebėti pokyčius pagal produktus ar prekybos tinklus. Gyventojai netgi galės susikurti asmeninį pirkinių krepšelį. Tačiau skeptikai priminė, kad tokia paslauga jau seniai egzistuoja privačioje iniciatyvoje Pricer.lt – tik be valstybės finansavimo.
Maisto tarybą sudaro 27 ekspertai – ministerijų, universitetų, verslo ir NVO atstovai. Jų misija – užtikrinti rinkos skaidrumą ir sąžiningesnį pelno paskirstymą visoje tiekimo grandinėje. Vis dėlto ES konkurencijos teisė neleidžia tiesiogiai reguliuoti kainų, tad realių pokyčių vartotojai kol kas nepajuto.
Maisto kainos parduotuvėse ir toliau „muša“ aukštumas. 77 nuotrauka
Lietuvoje jau veikia vargstantiems padedančios organizacijos
Lietuvos Caritas – viena didžiausių šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, priklausanti tarptautiniam Caritas tinklui. Jos misija – padėti labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, ginti jų interesus ir garsiai kalbėti apie problemas, kurias kiti linkę nutylėti[2].
Organizacija šiandien vienija apie 4,5 tūkst. savanorių ir 300 darbuotojų, tačiau net 95 proc. veiklos krūvio tenka savanoriams. Caritas pagalba apima maisto, drabužių, vaistų dalijimą, paramą benamiams, smurtą patiriantiems, priklausomybių turintiems asmenims. Taip pat daug dėmesio skiriama šeimų ir vaikų gerovei – veikia dienos centrai, vykdomi socialiniai projektai, padedantys užtikrinti vaikams saugesnę ir sveikesnę aplinką.
Caritas pagalba pasiekia ir kitas jautrias grupes – pabėgėlius, migrantus, nuteistuosius, bedarbius bei senjorus. Čia veikia ne tik tiesioginė parama, bet ir ilgalaikiai integracijos sprendimai, pavyzdžiui, skaitmeninio raštingumo mokymai vyresnio amžiaus žmonėms.
Vargstančius ir nelaimės ištiktus žmones taip pat globoja Lietuvos Raudonasis Kryžius. Tai tarptautinio Raudonojo Kryžiaus judėjimo dalis, kurios misija – gelbėti gyvybes, mažinti kančią ir užtikrinti žmonių orumą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje[3].
Organizacija dirba įvairiose srityse: padeda žmonėms krizių metu, moko pirmosios pagalbos, rūpinasi pabėgėlių ir migrantų integracija, įgyvendina psichologinės pagalbos bei jaunimo programas, taip pat lankosi pas vienišus senjorus iniciatyvoje „Šilti apsilankymai“.
Lietuvos Raudonasis Kryžius remiasi tūkstančių savanorių ir profesionalų darbu. Organizaciją valdo septynių narių valdyba, iš kurių dauguma yra nepriklausomi – taip siekiama skaidrumo ir patikimumo.
