Atskiras dalykas mokyklose
Lietuvos piliečiai bus mokomi, kaip priešintis okupacijai ir agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Viso to bus mokama jau mokyklos suole. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete patobulintam Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui.
Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių: neginkluotas pilietinis pasipriešinimas (piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant nekarines, nesmurtines priemones) bei ginkluotas pasipriešinimas (piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant karines priemones).
Pilietinio pasipriešinimo pagrindus planuojama vaikams diegti jau mokykloje. Nuspręsta, kad pilietinis ugdymas bus dėstomas kaip atskiras dalykas, taip pat kaip integrali kitų mokomųjų dalykų dalis. Tokių pamokų vaikai turėtų jau ūgtelėję – 9 ir 10 klasėse.
11–12 klasių moksleiviams bus sukurtas pasirenkamasis kūno kultūros modulis „Krašto gynyba“ ir pasirenkamasis dalykas „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“[1].
Mokytų ir kariai
Galvojant apie vaikų ruošimą pilietiniam pasipriešinimui apsvarstytos ir galimos kliūtys.
Pirmiausiai sutarta, kad pilietiškumo pagrindų dalykas traktuojamas nepakankamai rimtai, jam trūksta patrauklumo, jis mažai siejamas su praktine veikla, Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, nepakankamai stiprinami įgūdžiai aktyviai įsitraukti į gyvenamosios vietovės bendruomenės ir valstybės gyvenimą.
Kai kuriais atvejais tai lemia mokytojų kompetencijų trūkumas. Dėl to pasiūlyta ne tik papildomai apmokyti pedagogus, taip pat ir būsimus pedagogus, tačiau ir spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus, kurie galėtų vaikus mokyti pilietinio ugdymo.
Stovyklos ir būreliai
Be to, planuojama, kad Lietuvos šaulių sąjungos veikla neformaliojo ugdymo fronte gerokai išsiplėstų.
Siekiama, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent keli jaunųjų šaulių būreliai įvairiose švietimo įstaigose. Turėtų padaugėti ir kitų panašaus tipo būrelių – tokių, kaip skautai, ateitininkai ir kitų.
Taip pat Šauliai rengtų ir vasaros stovyklas vaikams.
Siūlė jau anksčiau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apsvarstęs projektą, nusprendė jį papildyti. Siūlomus pakeitimus pristatė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pasak kurio, siūloma, kad Lietuvos šaulių sąjunga būtų atsakinga už neginkluoto pasipriešinimo organizavimą.
„Šauliai ir toliau lygiai taip pat prisidės prie ginkluoto pasipriešinimo, tik šiuo atveju suteikiama daugiau galių vystyti neginkluoto pasipriešinimo kryptį. Tai pirmas žingsnis rezistencijos koncepcijos link.
Taip pat bus organizuojamas visų sričių bei rūšių ginklų savininkų ir kitų šaulių karinis rengimas, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo ar partizanų vienetuose.
Tokie asmenys priklausytų koviniams ginkluoto pasipriešinimo vienetams, kurie būtų sudaromi teritoriniu principu, laikantis patikros, atrankos ir formavimo principų“, – sakė L. Kasčiūnas[2].
Jis siūlymų dėl pilietinio pasipriešinimo strategijos tobulinimo buvo pateikęs ir anksčiau. Tąkart politikas siūlė sekti Latvijos pavyzdžiu, kur jau po poros metų nacionalinio saugumo programa taps privaloma visose mokyklose, o ją kuruos ne Švietimo, bet Krašto apsaugos ministerija.
„Viena kryptis yra tokia, ką padarė latviai, kur būtent tokią programą kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga kuruoja ne Švietimo ministerija, o Krašto apsaugos ministerija ir nuo 2024 metų ji tampa privaloma mokyklose. Tai – galimas kelias ir mums. Galbūt nebūtinai Krašto apsaugos ministerija turėtų būti lydinčioji, gal ji ir toliau turėtų būti remiančioji, bet vis tiek kalbame apie privalomumą“, – tąkart kalbėjo L. Kasčiūnas[3].
Tris dienas
Pagal dabartinius sprendimus, pilietiškumo ir gynybos kursas vyks tris dienas – dvi mokyklos teritorijoje, o paskutinę mokymų dieną numatytas žygis, kurio metu įgūdžius mokiniai įtvirtins.
„Pakeliui mokiniams bus numatytos tiek kolektyvinės, tiek individualios užduotys tam, kad pasižiūrėtume, kaip jie sugebėjo įsisavinti tuos dalykus per pirmas dvi dienas“, – sakė Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus.
„Apima tokias temas kaip elgesys ekstremalių situacijų metu, orientavimasis vietovėje, maisto ir vandens paruošimas, higiena lauko sąlygomis, pirmoji medicininė pagalba. Kurso turinys užtikrins ir pirminį piliečių pasirengimą valstybės gynybai“, – vardino J. Šiugždienė.
Vienos iš sostinėje esančių mokyklų direktorė sako, kad pilietiškumo mokymas – vienas iš prioritetų ir mokykloje diegiama jau pirmokams.
„Aš pasitikau labai pozityviai, nes manau, kad seniai reikėjo tą padaryti. Jau truputį gal ir vėluojame“, – kalbėjo Vilniaus Senvagės gimnazijos direktorė Ana Staniukėnienė[4].
