<h2>Aplinkai neabejingiems – naujos profesinės galimybės</h2>
<p>Rinkoje atsiranda laisva vieta, kurią nedelsiant užpildyti žada naujai pristatoma tvarumo eksperto profesija. Teigiama, kad tai yra visiškai nauja kryptis darbo rinkoje, kuri stipriai pakeis verslo procesus ir naujų įgūdžių bei kompetencijų turintiems darbuotojams pasiūlys naujų darbo vietų[1].</p>
<p>Apie naujos specialybės poreikį prabilta Europos Sąjungos nuostatoms valstybes nares įpareigojant tapti „žalesnėmis": rinktis atsinaujinančios energijos šaltinius, atsakingai eikvoti gamtinius resursus, rūpintis tinkamu atliekų tvarkymu, vystyti tvarią valstybės ekonomiką.</p>
<p>Atrodo, kad ateityje, tokiems procesams užtikrinti nebepakas aplinkos apsaugos ministerijos darbuotojų ar kitų už gamtą bei jos saugumą atsakingų organizacijų veiklos, juolab, kad sparčiau nei manyta šylantis klimatas, kylantis pasaulio vandenyno lygis, augantys plastiko atliekų kiekiai – šie ir kiti veiksniai globalią visuomenę ir pasaulio galinguosius verčia nerimauti dėl to, kokią Žemę paliksime ateities kartoms.</p>
<p>Pasaulyje jau ne vienerius metus plinta įvairios tvarumo tendencijos: žmonės yra skatinami transporto priemones iškeisti į dviračius, atsisakyti plastiko, naudoti daugkartinio vartojimo prekes bei kitais kasdieniais savo veiksmais rūpintis tvarumu.</p>
<p>O kadangi tvarumą ima skatinti ir valdžia, neabejojama, kad tokių idėjų ir vizijų įgyvendinimui netolimoje ateityje prisireiks ir tvarumo profesionalų, kuriuos Lietuvoje jau netrukus ims ruošti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/appolinary-kalashnikova-wyghtlym344-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ateityje be tvarumo specialistų neišsiversime?</h2>
<p>ISM universiteto rektoriaus teigimu, iš verslų tvarumo srityje reikalaujama vis didesnės atsakomybės, todėl ir toliau konkurencingomis išlikti siekiančios organizacijos į savo veiklą privalės integruoti tvarumo praktikas.</p>
<blockquote>
<p>„Šie pokyčiai augina naujų profesionalų tvarumo srityje poreikį, o ateityje šios kompetencijos paklausa tik stiprės. Įmonės, turėsiančios teikti duomenis, finansų institucijos, reguliuotojai, konsultacinės bendrovės, ESG startuoliai – visi ieškos darbuotojų, gebančių suprasti ESG ir tvarumo koncepcijas ir galinčių suskaičiuoti konkrečius rodiklius bei žinančių priemones, kurios leistų šiuos rodiklius pagerinti“, – naujų specialistų poreikį komentuoja D. Misiūnas.</p>
</blockquote>
<p>Naujosios ISM Verslo tvarumo vadybos programos vadovė dr. Virginija Poškutė pasakoja, kad programa yra itin unikali: ją pasirinkę studentai studijų metu galės susipažinti su visomis ESG (angl. k. <em>Environmental, Social, Governance</em>) dimensijomis – aplinkosaugine, socialine ir valdysenos.</p>
<p>Tai reiškia, kad šias studijas baigę asmenys turėtų būti pajėgūs numatyti plataus spektro tvarumo problemas ir gebėti jas spręsti skirtinguose lygmenyse.</p>
<p>Programos studentai taip pat gebės kurti įvairias tvarumo strategijas bei turės reikalingas žinias ir įgūdžius įvertinti diegiamų tvarumo praktikų poveikį visoje organizacijos vertės kūrimo grandinėje.</p>
<blockquote>
<p>„Programos dalyviai gebės identifikuoti problemas, vertinti aplinką, kurti įvairias verslų strategijas, spręsti globalias ir vietines problemas, siekiant tvarios organizacijos veiklos“, – pasakoja V. Poškutė.</p>
</blockquote>
<p>Planuojama, kad šios programos studentai taip pat turės galimybę susipažinti su pasaulyje tvarumo iniciatyvų įgyvendinimo srityje pirmaujančiomis organizacijomis studijų turo metu. </p>
<p>Verslo tvarumo vadybos studijos sukurtos bendradarbiaujant su tarptautiniu mastu akredituota Prancūzijos verslo mokykla „Ecole des Ponts“. Ateityje numatytos bendradarbiavimo galimybės su „Circular Economy Alliance“ organizacija. Ši programa turėtų startuoti jau nuo šių metų rugsėjo.</p>
<p>Tačiau, ar Lietuvai tokie specialistai iš tiesų bus naudingi? Juk šalyje ne vienerius metus ruošiami įvairių gamtos mokslų bei ekologijos specialistai, kurie geba atlikti įvairius gamtos apsaugos darbus. </p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu, darbo rinkos ekspertai teigia, kad jau gana greitai kiekviena įmonė privalės kurti tvarumo departamentus ir turėti tvarumo specialistus, gebančius numatyti ateities tendencijas bei pokyčius, integraliai suprasti bei valdyti tvarios plėtros strategijas[3].</p>
</blockquote>
<p>Kadangi tvarumo ekspertas privalės turėti ne tik itin konkrečių, specifinių profesijos žinių, tačiau būti ir komunikabilus, kritiškas ir analitiškas, manoma, kad darbo rinkos tendencijoms pakitus, tokie specialistai galėtų nesudėtingai rasti savo vietą ir kitose sferose.</p>
<p>Tačiau itin siaura tvarumo specialisto studijų programa ir jos poreikis kelia klausimų. Lietuvos aukštosios mokyklose netrūksta specifinių programų, kurios nėra gausiai užpildomos. Sulaukus menko stojančiųjų dėmesio jos dažnai yra atnaujinamos, o tendencijomis besiremiantis darbuotojų poreikis šiandien neužtikrina saugios darbo vietos po studijų baigimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ricardo-gomez-angel-wseaivwgrwo-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tvarumas nėra tik plastiko atsisakymas</h2>
<p><span class="s1">Tvarumo s</span><span class="s2">ą</span><span class="s1">voka pirm</span><span class="s2">ą</span><span class="s1"> kart</span><span class="s2">ą</span><span class="s1"> buvo pavartota 1987 m. Jungtini</span><span class="s2">ų</span><span class="s1"> Taut</span><span class="s2">ų</span><span class="s1"> organizacijos ataskaitoje. Joje buvo </span><span class="s1">i</span><span class="s2">š</span><span class="s1">skirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp </span><span class="s2">ž</span><span class="s1">moni</span><span class="s2">ų</span><span class="s1">, gamtos bei visuomen</span><span class="s2">ė</span><span class="s1">s tarpusavio santyki</span><span class="s2">ų[4].</span></p>
<p>Šiandien tvarumą mes suprantame kaip savo poreikių patenkinimą, kuris nekelia pavojaus ateities kartoms[5]. Tvarumas nėra tik aplinkosauga. Tai ir socialinė lygybė, ir darnus ekonomikos vystymasis. </p>
<p>Nors kartais gali atrodyti, kad tvarumą visuomenė suvokia tik kaip plastiko atsisakymą ar persėdimą iš automobilio ant dviračio, „Swedbank“ užsakymu atliktas KOG instituto tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis šalies gyventojų (58 proc.) teigia, jog tvarumo terminas jiems yra žinomas[6].</p>
<blockquote>
<p>Lietuviai tvarumą sieja su ilgaamžiškumu, patvarumu, draugiškumu aplinkai, kiek rečiau – su ekologija, patikimumu ar socialiniu atsakingumu.</p>
</blockquote>
<p>Remiantis tyrimo duomenimis, tvarias prekes ir paslaugas reguliariai renkasi ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų, o dar maždaug trečdalis (31 proc.) tai nurodo darantys retkarčiais. 7 proc. nurodo, kad naudoja energiją iš atsinaujinančių šaltinių, o 3 proc. yra įsigiję netaršias transporto priemones.</p>
<p>Eilinio asmens kasdienybėje tvarumas nereiškia, jog turime atlikti kažkokius didelius darbus, galimai pakeisiančius mūsų planetos ateitį. Kasdien tvarumas yra labiausiai susijęs su sąmoningu ir atsakingu vartojimu: jis prasideda nuo menkų žingsnių, o vėliau gali apimti ir didesnių pokyčių ar investicijų reikalaujančius sprendimus.</p>
