<h2>Sudėtingas laikotarpis vežėjų sektoriuje</h2>
<p>Rusijos pradėtas karas Ukrainoje skirtingai veikia daugelį verslo sričių. Jei vieni džiaugiasi išaugusiu darbuotojų pasirinkimu ir darbo jėga, kiti skaičiuoja didžiulius nuostolius bei praradimus, žvalgosi į naujas rinkas ir negaili kritikos valdžiai.</p>
<p>Pastarajam sektoriui galima priskirti ir vežėjus. Vakarams paskelbus sankcijas Rusijos ir Baltarusijos režimams, o Azijos rinkai užsiveriant dėl vėl įsisiautėjusio koronaviruso, Lietuvos vežėjai šiuo metu išgyvena bene sunkiausius laikus nuo 2008 m. finansinės krizės.</p>
<p>Nors būtent po šio laikotarpio didelė dalis Lietuvos kelių transporto sektoriaus įmonių ėmė mažinti priklausomybę nuo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, kuri vienu metu siekė net 23–26 proc., šios Rytų Europos valstybės išliko svarbios[1].</p>
<p>Jomis Lietuvos vežėjai kliovėsi ženkliai daugiau nei kolegos iš Europos Sąjungos (ES): pastaraisiais metais ši priklausomybė siekė 4 proc. Tuo tarpu visos ES vežėjų maršrutai į Rusiją sudaro vos apie 1 proc.</p>
<blockquote>
<p>Patys vežėjai skaičiuoja, kad tik Rytų kryptimis krovinius gabena apie 250 mažų ir vidutinių transporto įmonių, kuriose dirba iki 10 tūkst. žmonių. Žemyne vykstantys pokyčiai ir nežinomybė pervežimo verslo nestabdo: priešingai, vairuotojų masiškai trūksta, o verslas dėl to jau net kreipiasi į Vyriausybę. </p>
</blockquote>
<h2>Lietuvos valdžia problemą ignoruoja</h2>
<p>Lietuvos logistikos įmonės šiuo metu susiduria su vairuotojų trūkumu, o transporto saugojimo aikšteles pildo prastovose laukiantys vilkikai. Vairuotojų stygius tik auga. Dėl to, verslas ragina Vyriausybę skirti papildomus išteklius Lietuvos konsulatams užsienyje, kurie padėtų greičiau samdyti trūkstamos profesijos kvalifikuotus darbuotojus.</p>
<p>Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, transporto ir saugojimo sektoriuje iki karo Ukrainoje buvo per 4 tūkst. laisvų darbo vietų[2].</p>
<blockquote>
<p>„Tačiau laisvų darbo vietų skaičius jau po kelių mėnesių gali išaugti dukart, kadangi iki to laiko baigs galioti leidimai dirbti užsieniečiams Šengeno zonoje, o naujų leidimų išdavimas stipriai stringa“, – sako P. Drižas. </p>
</blockquote>
<p>Pasak jo, transporto ir saugojimo sektorius užima lyderio poziciją pagal laisvų darbo vietų skaičių ir jo augimą. Verslas susiduria su nuolatine vairuotojų trūkumo problema, kuri gilėja. Nors verslas neprašo jokios finansinės pagalbos, o tik ragina Vyriausybę greičiau spręsti vairuotojų įdarbinimo klausimą, kol kas net į tai atsižvelgiama nėra.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.</p>
</blockquote>
<p>Kadangi Lietuvoje įdarbinti ukrainiečiai grįžo ginti tėvynės, o vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas, vairuotojų trūkumas šiuo metu juntamas kaip niekada anksčiau. Skaičiuojama, kad ginti savo tėvynės išvyko daugiau kaip 10 000 Lietuvoje dirbančių ukrainiečių vairuotojų.</p>
<p>TTLA Užsienio reikalų ministerijai pasiūlė taikyti išimtį darbo vizoms gauti Baltarusijos piliečiams, atvykusiems įmonių kvietimu. Įdarbinimo klausimams spręsti taip pat pasiūlyta skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje.</p>
<blockquote>
<p>„Dėl karo Ukrainoje keičiasi prekybos keliai, o Kaspijos jūros regionas tampa svarbiu sausumos transporto koridoriumi, krovinius vežant tarp Europos ir Azijos. Vairuotojų iš Kaspijos šalių įdarbinimas yra racionalus žingsnis, kadangi jie galėtų dirbti artimoje savo kultūrai rinkoje“, – sako P. Drižas. </p>
</blockquote>
<p>Tačiau panašu, kad Užsienio reikalų ministerija neskirs papildomų etatų konsulatuose ir nesteigs naujų.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu Vyriausybės nenoras spręsti opią vairuotojų įdarbinimo problemą susijęs su papildomų biudžetinių išlaidų klausimu, mūsų vertinimu – tai nėra argumentas“, – teigia P. Drižas.</p>
</blockquote>
<p>Pasak jo, valstybė skatina verslą ieškoti naujų rinkų, investuoti į intermodalius sprendimus skaitmenizuotis, tačiau iš savo pusės nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir priimti reikalingų administracinių sprendimų. </p>
<p>P. Drižas priduria, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje neigiamų padarinių rinkoms ir tiekimo grandinėms per šiuos metus Lietuvos transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. eurų. </p>
<blockquote>
<p>Lietuvos krovininio kelių transporto įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį viso šalies paslaugų eksporto. </p>
</blockquote>
<h2>Dėl karo rinką praradusiems vežėjams paramos taip pat nėra</h2>
<p>Susisiekimo ministras Marius Skuodis balandžio mėnesį teigė, kad į Rusiją tebevažinėja 484 įmonės, dauguma jų – mažos, turinčios po maždaug 5 vilkikus[3].</p>
<p>Nors apie paramą joms iš Vyriausybės net nėra kalbos, „Invega“ paskelbė, jog teikia lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms ar investiciniams projektams.</p>
<p>Tačiau kai gegužės 16 d. pasibaigė tris savaites trukęs paraiškų priėmimo terminas, „Invega“ informavo, kad dar nėra pasirašyta nė viena sutartis su transporto įmone lengvatinei paskolai apyvartinėms lėšoms gauti.</p>
<p>Dalis vežėjų abejoja tokios pagalbos efektyvumu. „Autoraud“ vadovė Aušra Maluškienė teigia, kad mokesčių atidėjimas problemos neišsprendžia, nes vis tiek juos reikės susimokėti.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu valstybė skirtų tikslinę paramą arba kažkuriuos mokesčius sumažintų bent kuriam laikui, tada būtų naudingiau“, – teigė ji.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, TTLA vadovas P. Drižas akcentuoja, kad didžiausia problema yra būtent drastiškai išaugęs vairuotojų trūkumas. </p>
<blockquote>
<p>Užimtumo tarnyba skelbia, kad transporto ir logistikos įmonės per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistravo 8 000 laisvų darbo vietų. Tai 13,5 karto daugiau darbo pasiūlymų, nei norinčių dirbti tokį darbą klientų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/caleb-ruiter-emeq6kk_5p0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija įtempta ne tik Lietuvoje</h2>
<p>Su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva. Vairuotojų trūkumas Europoje metų pradžioje išaugo iki 425 tūkst. laisvų darbo vietų. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje vairuotojų stygius turėjo dar smarkiau išaugti, kadangi pernai Europoje dirbo per 228 tūkst. vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos[4].</p>
<p>Situacija sudėtinga buvo dar metų pradžioje. Tuomet trūkstamą darbo jėgą daugelis ES šalių siekė pritraukti iš užsienio.</p>
<blockquote>
<p>Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.</p>
</blockquote>
<p>Lenkijoje vairuotojų poreikis pasiekė net 124 tūkst. ribą. Taigi, priėmusi užsieniečių įdarbinimą palengvinti galintį įstatymą, Lenkija padėjo pati sau. Nauja tvarka įsigaliojo jau šių metų sausio 29 d.</p>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu ekspertų grupė iš Kelno ekonominių tyrimų instituto paskelbė, kad darbuotojai migrantai gelbsti didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją nuo logistikos sunkumų.</p>
</blockquote>
<p>Instituto duomenimis, įdarbintų užsieniečių dalis, dirbančių krovininių vilkikų vairuotojais, Vokietijoje pasiekė 24 proc., tačiau vis tiek trūko bent 80 tūkst., profesionalių vairuotojų.</p>
<p>Vokietijoje kasmet į pensiją išeina apie 30 tūkst. vilkikų vairuotojų, bet prie vairo juos pakeičia perpus mažiau naujų vairuotojų. </p>
<p>Vokietijos federalinė krovinių vežimo, logistikos ir atliekų šalinimo asociacija savo Vyriausybę taip pat ragino mažinti biurokratines kliūtis, susijusias su reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimų išdavimu, įrengti daugiau saugesnių parkavimo vietų, kad vairuotojams būtų lengviau pailsėti ne kabinoje.</p>
<p>Tuo tarpu Prancūzija, susidurianti su maždaug 40 tūkst. sunkvežimių vairuotojų trūkumu, yra paskelbusi 600 mln. Eur paramos paketą, kuriuo siekiama apmokyti bedarbius, kad šie užpildytų laisvas logistikos darbo vietas, įskaitant sunkvežimių vairuotojus.</p>
<blockquote>
<p>Nors ES šalių pasirinkimai spręsti šią opią problemą yra skirtingi, pastebima, kad Vyriausybės bent jau imasi kažkokių priemonių. Tuo tarpu Lietuvoje situacija ir toliau yra tiesiog ignoruojama.</p>
</blockquote>
