<h2>Maisto kainos Lietuvoje kilo daugiausiai visoje ES</h2>
<p>Kylančia infliacija manipuliuodami prekybos centrai žaibiškai kelia kainas ir tikina, kad ateityje jos bus dar aukštesnės. Pirkėjai neturi jokių kitų išeičių kaip tik susitaikyti su milžiniškais kainų šuoliais ir atsisakyti dalies maisto produktų, kurių paprasčiausiai nebeįperka. Akivaizdu, kad lietuviams baigiama „numauti paskutines kelnes“ – šalis jau gali „pasigirti“ ne tik vienais aukščiausių infliacijos rodiklių visoje ES, bet ir sparčiausiai augančiomis maisto kainomis.</p>
<p>Didžiausią infliaciją visoje ES šiuo metu jaučia Estija – balandžio mėnesį šioje šalyje ji siekė 19,1 proc. Tuo tarpu Lietuva rikiuojasi į antrąją vietą po jos – balandžio mėnesį fiksuota infliacija buvo 16,6 proc., kai ES vidurkis – 7,4 proc.[1]</p>
<blockquote>
<p>Statistika rodo ir kitus šokiruojančius skaičius – visoje ES pagal maisto kainų augimą Lietuva užėmė pirmąją vietą. Maistas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, čia pabrango 22,1 proc.[2]</p>
</blockquote>
<p>Po Lietuvos sekė tik dažnai „trečiosiomis“ ES šalimis laikomos Bulgarija (21 proc.), Latvija (17,7 proc.), Vengrija (17,3 proc.), tačiau net ir infliacijos rekordus mušančioje Estijoje maistas brango mažiau nei pas mus (14,9 proc.).</p>
<p>Mažiausiai maisto produktai per metus pabrango Airijoje (3,6 proc.), Prancūzijoje (4,3 proc.), Suomijoje (5,1 proc.) bei Liuksemburge (5,5 proc.).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/infliacija-9.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kainų kilimą lėmė prekybininkų godumas?</h2>
<p>Ekonomistų skaičiavimais, gamintojai, importuodami prekes, jų kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, tad, tikėtina, jog tokį kainų šuolį čia lėmė ne kas kitas kaip prekybininkų godumas[5]. Tiesa, patys prekybininkai laikosi kiek kitos pozicijos. Pasak jų, jie kainas yra priversti kelti, nes jas kelia tiekėjai.</p>
<p>Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis gynėsi, kad ne prekybos centrų kompetencijoje yra kelti kainas. Jo teigimu, specialiai tartis dėl kainų ir jas didinti Lietuvoje paprasčiausiai neįmanoma, mat čia yra didžiulė konkurencija tarp prekybininkų, o kai kurios prekės ir taip esą parduodamos nuostolingai, mat pirkėjai jas įpratę matyti lentynose, o neradę gali išeiti pas konkurentus[5].</p>
<p>„Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė neatskleidė, kokia kainodara vadovaujasi tinklas, mat tai yra „kiekvieno verslo komercinė paslaptis.“ Pasak jos, kad pirkėjams būtų užtikrintos kuo geresnės kainos, tinklas eina į derybas su pačiais tiekėjais.</p>
<p>O štai prekybos tinklas „Rimi“ esą atsižvelgia ne tik į augančias kainas ir infliaciją, bet ir į kainų konkurencingumą. Kainų kilimo ir konkurencingumo nepanoro komentuoti ir prekybos tinklas „Lidl Lietuva.“</p>
<p>Konkurencijos tarnyba pažymėjo, kad už draudžiamus susitarimus dėl kainų prekybininkai gali būti nubausti. Už šią neleistiną veiklą jiems esą gresia baudos iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų. Tačiau išvengti šios baudos taip pat nėra sunku – bendrovei užtenka pačiai pirmai Konkurencijos tarnybai pranešti apie sudarytą kartelinį susitarimą ir pateikti tai įrodančius dokumentus dar iki tarnybai atliekant patikrą[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prekyba-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kai kurie maisto produktai Lietuvoje net brangesni nei Vokietijoje</h2>
<p>SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad maisto kainos panašiu tempu augo tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tačiau Lietuvos gamintojų realizuota produkcija vidaus rinkai esą augo tiek pat, kiek ir pateikta vokiečių rinkai. </p>
<blockquote>
<p>„<…> kodėl galutinė kaina lentynose Lietuvoje didėjo 2,5 karto greičiau?“ – teiravosi ekonomistas[7].</p>
</blockquote>
<p>Kai kurie produktai, anot T. Povilausko, Lietuvos mažmeninėje rinkoje brango net labiau nei Vokietijoje: daržovės Lietuvoje brango 37 proc., kai Vokietijoje – 9 proc., pieno produktai brango 31 proc., o Vokietijoje – 9,3 proc., druska, padažai Lietuvoje brango 22 proc., o Vokietijoje – 3,6 proc.</p>
<blockquote>
<p>„Gal mažmenininkai ir turgaus prekybininkai užsimetė pernelyg daug matydami, kad žmonės vis vien perka? Galbūt, bet tą įrodyti sudėtinga. Tačiau akivaizdu, kad viešojoje erdvėje ir šiandien aiškiai formuluojama nuomonė, kad maistas toliau brangs irgi nėra be intencijos įtikinti vartotoją susimokėti daugiau ir pernelyg klausimų nekelti“, – svarstė T. Povilauskas[7].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu pragyvenimo lygio skirtumai Lietuvoje ir Vokietijoje – akivaizdūs. Nors už maisto produktus mokame daugmaž panašiai, lietuvių vidutinis atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 1 729,9 euro „ant popieriaus“[8], o Vokietijoje jis siekia 3 810 eurus[9].</p>
<h2>Lietuviai perka mažiau maisto</h2>
<p>Pasirodžius Lietuvos statistikos departamento duomenims, kad šalyje stoja mažmeninės prekybos apyvarta, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ramina, kad šie duomenys nėra tikslūs ir nereiškia, kad lietuviai taupo labiau. Priešingai, jo teigimu, nors Lietuvos vartotojai ir mažiau maisto perka parduotuvėse, savo lėšas jie linkę išleisti restoranuose ir kavinėse[11].</p>
<p>Pasak ekonomisto, liūdnesni rodikliai dabar fiksuojami ir dėl praėjusiais metais vykusių sparčiu augimų, fiksuotų balandžio mėnesį. Kitaip tariant, praėjusieji metai padiktavo aukštą bazę.</p>
<p>A. Izgorodinas teigia, kad šių metų balandį metinis mažmeninės prekybos tekstilės prekėmis metinis augimas siekė 38,6 proc., kas parodė, kad nepaisant aukštų kainų, infliacija dar nepakirto lietuvių vartojimo įpročių.</p>
<p>Kai kurių prekių ir produktų pardavimų kritimas taip pat nereiškia, kad žmonės gyvena blogiau. Didelės įtakos tam esą turi jau aukščiau minėtas bazės efektas. Tiesa, nors ir daugiau žmonių pradėjo vengti ne pirmo būtinumo pirkinių, tai vis dar nėra masinis reiškinys[11].</p>
<blockquote>
<p>Neseniai pateikti statistiniai duomenys taip pat parodė, kad per metus Lietuvoje pabrango be išimties visi būtiniausi maisto produktai, o kai kurių iš jų brangimas viršijo ir visas įmanomas protingumo ribas ir siekė net 64 proc.</p>
</blockquote>
<p>Į <a title="Infliaciją jaučia tik vargingiausieji? Valdžia užsimojo sunaikinti viduriniąją klasę?" href="/infliacija-jaucia-tik-vargingiausieji-valdzia-uzsimojo-sunaikinti-viduriniaja-klase">labiausiai brangusių maisto produktų</a> sąrašą buvo įtrauktas ir viščiukas (pabrango 55 proc.) bei pieno produktai (pabrango net iki 49 proc.).</p>
