<h2>Migrantais rūpinsis naujas Pabėgėlių priėmimo centras</h2>
<p>Ko jau ko, o naujų valdiškų įstaigų Lietuvoje netrūksta. Vos paskelbus, kad kuriamos naujos sporto ir verslo reikalus kuruosiančios įstaigos, paaiškėjo, kad atsiras ir kas tvarkys įkalinimo reikalus – kuriama Lietuvos kalėjimų tarnyba. Nespėjus šiai žiniai atvėsti, paaiškėjo, kad turėsime ir dar vieną naują biudžeto pinigus srėbsiančią instituciją – Pabėgėlių priėmimo centrą. Taigi, migrantais rūpinsis jau nebe Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, bet naujasis centras. Tuo tarpu pasieniečiai, panašu, liks it „patrankų mėsa“, neturinti nei reikalingos artilerijos, nei medicininių priemonių ar elementarios tvarsliavos, bet grėsmės atveju turėsiantys perduoti informaciją ir atsilaikyti 25 minutes, kad spėtų sureaguoti kariuomenė. </p>
<p>Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Pabėgėlių priėmimo centro kūrimui, kuris rūpinsis migrantais ir užtikrins jų pervežimą į apgyvendinimo vietą, apgyvendinimą, aprūpinimą, sveikatos patikrą ir priežiūrą, teisinių ir vertimo paslaugų teikimo organizavimą[2].</p>
<p> VSAT pareigūnams liks tik dalis funkcijų, pavyzdžiui, susijusios su migrantų sulaikymu, tapatybės nustatymu, migracijos procedūromis, grąžinimu.</p>
<blockquote>
<p>Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įsitikinusi, kad naujieji pokyčiai padės užtikrinti „lanksčią ir efektyvią migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemą, veiksmingiau valdyti esamą situaciją bei pasirengti galimoms migracijos krizėms ateityje.“[2]</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldus Pabėgėlių priėmimo centras pasirinktas ne šiaip sau, mat yra sukaupęs daugiausiai kompetencijos rūpinantis migrantų gerove. Todėl ši įstaiga esą ir siūloma kaip vieningos migrantų apgyvendinimo sistemos pagrindas. </p>
<p>Teigiama, kad Pabėgėlių priėmimo centras neturi būti didelis savo administracine struktūra, bet svarbiausias esą yra jo lankstumas, kad kriziniu laikotarpiu greitai pritrauktų nevyriausybinių organizacijų pagalbą. Pokyčius numatoma įgyvendinti iki 2023 m. balandžio mėnesio.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/neteiseti-migrantai-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasieniečiai palikti likimo valiai?</h2>
<p>Tuo tarpu mūsų pasieniečių likimas, panašu, mažiau aktualus valdantiesiems nei pabėgėlių gerbūvio kūrimas. Lietuvos Regionų frakcijos atstovas Jonas Pinskus apnuogino tikrąsias valstybės žaizdas, kurias spręsti reikia skubiai, bet laiko ir lėšų tam vis neatsiranda.</p>
<p>Politikas skelbia, kad šalies sieną turintys ginti pasieniečiai, kurie pirmąsias 25 minutes turėtų užlaikyti priešininką, kol sureaguotų krašto apsaugos kariuomenė, tą turėtų daryti kone „plikomis“ rankomis, mat reikalingos artilerijos paprasčiausiai nėra.</p>
<p>Tačiau nuostabos banga bloškė dar stipriau, kai Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi dėl to į premjerę Ingridą Šimonytę bei visas Seimo frakcijas. Tuomet ir paaiškėjo šokiruojanti tiesa – apie šią situaciją jau seniau žinojo tiek pati premjerė, tiek ministrė A. Bilotaitė, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.</p>
<blockquote>
<p>„Tik jiems dabar svarbiausia – 3 proc. BVP krašto apsaugai“, – savo feisbuko paskyroje rašė J. Pinskus.</p>
</blockquote>
<p>Pasak parlamentaro, pasieniečių padėtis pastaraisiais metais – išties nepavydėtina. Juk jiems teko atremti ir nelegalių migrantų krizę, šie taip pat pirmieji pastebėję grėsmes kreipėsi į vykdomąją valdžią dėl pasienio ruožo su Baltarusija apsaugos stiprinimo. Šie pareigūnai esą ne tik nėra tinkamai apginkluoti, bet nė neturi reikiamų medicininių priemonių bei tvarsliavos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinsksu.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dar viena – bausmių vykdymo sistemos pertvarka</h2>
<p>Ir tai – dar ne viskas. Šalyje neatsiranda lėšų pasieniečių padėties gerinimui, bet kaipmat jų atsiras Lietuvos kalėjimų tarnybos steigimui. Įpusėjant gegužei buvo pranešta apie naują bausmių vykdymo sistemos pertvarką šalyje, kuri kaip įmanoma labiau liberalizuotų nuteistųjų resocializaciją ir išstumtų „atgyvenusią ir neefektyvią“ iki šiol galiojusią sistemą[6].</p>
<p>Rašoma, kad bausmių vykdymo centralizavimas leis optimizuoti turimus žmogiškuosius, finansinius bei turtinius išteklius, užtikrinti vienodą ir efektyvesnį sistemos valdymą bei efektyvesnį nuteistųjų socializacijos procesą. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, naujoji pertvarka leis priartėti prie vakarietiškų bausmių atlikimo standartų.</p>
<blockquote>
<p>Jei naujieji pokyčiai įsigaliotų, nuteistiesiems nebebūtų ribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Nuteistiesiems taip pat būtų sudaromos naujos užimtumo galimybės, pavyzdžiui, savanorystė ar individuali veikla[6].</p>
</blockquote>
<p>Nuteistiesiems taip pat taptų labiau prieinamos gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės bei socialinės paslaugos. </p>
<h2>Bus perskirstomi žmogiškieji resursai</h2>
<p>Tačiau, panašu, kad daugiau galimybių bus atveriama norintiems keistis nuteistiesiems, mat šiurkščiai nusižengusiems kaliniams pertvarkoje numatytos daug griežtesnės bausmės. Iki šiol galiojusi tvarka, kai nebaudžiamais pasijutę nuteistieji elgdavosi kaip panorėję, išnyktų.</p>
<p>Teisingumo ministerija praneša, kad šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalėtų toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, o gyvenimo sąlygos jiems galėtų būti nedelsiant sugriežtintos.</p>
<p>Prognozuojama, kad įgyvendinus šią pertvarką žymiai sutrumpės ir sprendimų priėmimo grandinė, mat planuojama apie 40 proc. sumažinti atskirų struktūrinių padalinių skaičių ir net 55 proc. sumažinti vadovaujančių pareigybių skaičių. Kitaip tariant, siekiama užtikrinti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui būtų skiriama ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai tuo tarpu šiuo metu administracines funkcijas atlieka net trečdalis visos sistemos darbuotojų[6].</p>
<p>Įgyvendinant šią praktiką, vienam pareigūnui tektų ne daugiau kaip 20 nuteistųjų, o pokyčiai esą leistų subalansuoti atlyginimų politiką ir personalui tenkančius darbo krūvius. Teisingumo ministerija tikisi, kad šioms iniciatyvoms Seime bus pritarta dar birželį[6].</p>
