<h2>Nedarbingumo pažymėjimai iškraipo statistiką?</h2>
<p>Lietuvos realijos verčia suglumti: sparčiai daugėja žmonių, uždirbančių mažiau nei minimumą, o moterys yra pasmerktos visą gyvenimą gauti mažesnes pajamas. Net ir sulaukusios pensijos. Dėl to motinystės džiaugsmus jos nustumia į vis vėlesnį amžių, tačiau išėjus vaiko priežiūros atostogų joms taip ir nebepavyksta pajamų dydžiu pasivyti vyrų, o tai lemia ir mažesnes pensijas senatvėje. Dabartinė socialinė sistema Lietuvoje moteris stumia į vieną sprendimą – motinystę kaip įmanoma labiau nukelti, o tai tiesiogiai veikia šalies demografinę padėtį.</p>
<p>Lyginant su laikotarpiu prieš metus, vidutinis atlyginimas Lietuvoje padidėjo 201 eurų ir pasiekė 1 666 eurus (1 051 euras į rankas)[4], tačiau jų didėjimo neleido pajusti vis auganti infliacija.</p>
<blockquote>
<p>Paaiškėjo ir kita didelė problema – šiais metais daugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų šalies atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 730 eurus (533,65 eurai į rankas).</p>
</blockquote>
<p>Fiksuojama, kad pernai tokių darbuotojų dalis sudarė 93 tūkst., o šiais metais pakilo iki 113 tūkst.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė neskuba kaltinti darbdavių ir svarsto, kad tokius rezultatus galėjo lemti išduotas didesnis nedarbingumo pažymėjimų kiekis, mat žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje vis tiek yra matomas kaip dirbantis visą mėnesį, nors jo pajamos dėl to ir sumažėja[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nedarbingumas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija motinystei – ne itin palanki</h2>
<p>Tuo tarpu motinystės klausimą prieš pasirinkdamos šį kelią vis geriau apsvarsto šalies moterys. Statistika rodo, kad lietuvės motinystę linkusios nukelti į vis vėlesnį amžių. Štai 2005-aisiais motinystės išmokų gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, o šiais metais šis amžius jau pasiekė 31 metus[4].</p>
<p>Vyresnis amžius motinystei lėmė ir tai, kad daugiau moterų būna jau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir todėl daugiau jų gauna motinystės išmokas. „Sodros“ duomenimis, 2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, o praėjusiais metais tokių jau buvo 86 proc.</p>
<p>Tačiau net ir gerėjant moterų socialinei padėčiai, motinystę pasirinkusios gyventojos dažnai turi susitaikyti su keliais aspektais, kurių realiai pakeisti negali. Visų pirma, tai darbo užmokesčio klausimas, kuris tampa itin opus sugrįžus po vaiko priežiūros atostogų. Svarbu pastebėti, kad darbo rinka nuolat kinta ir sugrįžus po motinystės atostogų užtrunka, kol šis laiko tarpas išsilygina.</p>
<p>Visgi, ne visoms pavyksta pasiekti vyrų ir kitų negimdžiusių moterų padėtį, mat mažamečiai nuolat serga, todėl mamos yra priverstos imti atostogas, mat ant jų pečių gula vaiko slauga jam susirgus. Ir galiausiai atsiremiama į liūdnus rezultatus, kad darbo pajamos tarp lyčių susilygina tik ties 50-tus metus[4].</p>
<p>Galiausiai gaunasi taip, kad moteris vis tiek nukenčia. Darbe dėl vaiko auginimo rūpesčių dariusi pertraukas, ji gauna mažesnę senatvės pensiją ir taip atsiveria tik dar didesnė bedugnė tarp lyčių. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/motinytse.jpg" alt="" /></p>
<h2>Motinystė pareigoms – ne rodiklis</h2>
<p>Tačiau šiuos stereotipus mėgina paneigti atrankų ir karjeros konsultantė, „Gamma WoW“ bendruomenės klubo lektorė Justina Jančiauskaitė. Anot jos, ilgesnė darbo pertrauka iš esmės nėra raudonas signalas, o galutinis rezultatas vis tiek priklauso nuo moters įdedamų pastangų pasivyti kolegas[5].</p>
<p>J. Jančiauskaitė teigė, kad pasitaiko atvejų, kai po vaiko priežiūros atostogų į darbą sugrįžusi moteris gauna dar aukštesnes pareigas nei kad buvo užėmusi iki tol, nes savo laisvą laiką investavo į žinių atnaujinimą.</p>
<p>Tačiau konsultantė neslėpė, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko įmonių, kurios šeimas sukūrusių moterų kratosi, tačiau didesnėse įmonėse ši praktika esą nebetaikoma, mat žmogus čia vertinamas pagal jo kompetencijas ir patirtį. Tiesa, anot jos, kai kurios įmonės rengia adaptacijos programas ne tik naujiems, bet ir sugrįžusiems po tėvystės atostogų darbuotojams.</p>
<p>Visgi, nors ir pastebimos teigiamos tendencijos, moterų atlyginimas vis dar skiriasi nuo vyrų. Štai 2020 m. atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimo siekė 12,1 proc., bet lyginant su 2019-aisiais, sumažėjo per 0,3 proc.[6]</p>
<blockquote>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pastebėjo, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimo prasme dar labiau padidėjo būtent pandemijos metu, mat didelė dalis dailiosios lyties atstovių dirba paslaugų sektoriuje, kuris paprasčiausiai turėjo stabdyti savo veiklą. Ministrė taip pat pastebėjo, kad lyčių nelygybė atsispindi ir kiek kitu aspektu – moterys dirba petys į petį su vyrais, tačiau ant jų pečių krenta ir didžioji dalis buities bei vaikų priežiūros, kas nėra proporcinga[7].</p>
</blockquote>
<p>Tam, kad pažaboti didelį atotrūkį tarp vyrų ir moterų grįžus po vaiko priežiūros atostogų, valdininkai užsimojo viešosiose įstaigose įsteigti <a href="/vietoje-papildomu-vietu-darzeliuose-privalomi-vaiko-kambariai-viesose-istaigose">vaiko kambarius</a>, kuriuose bus sudaryta galimybė ir prižiūrėti atžalą, ir kartu dirbti[8].</p>
<p>Seimas taip pat jau nuo kitų metų pradžios <a href="/vaikus-auginti-bus-lengviau-tik-valdininkams">viešojo sektoriaus darbuotojams sudarys palankesnes sąlygas</a> derinti karjerą ir šeimą. Tokiu atveju, jei darbuotojas iš vaiko priežiūros atostogų sumanytų grįžti anksčiau, jo darbo savaitė sutrumpėtų iki 4 dienų arba 32 valandų per savaitę iki kol vaikui sukaks treji[9].</p>
