Lietuvoje atšaukta ekstremalioji situacija: kas pasikeitė per du metus?

<h2>Lietuvoje baigėsi ekstremali situacija</h2>
<p>Nuo gegužės 1-osios Lietuvoje nustojus galioti net du metus buvusiai ekstremaliajai situacijai, galiausiai atsisveikinta ir su visais likusiais COVID-19 ribojimais. Kartu su ekstremaliosios situacijos pabaiga šalyje įvyko ir daugiau pokyčių – nebeliko mobiliųjų patikros punktų, kaukių bei izoliacijos sergantiems koronavirusu. Pagaliau, po dviejų metų, garsiai pripažinta, kad koronavirusas nėra tokia pavojinga ir „gyvybes masiškai šluojanti“ liga. Pripažinta ir tai, kad prie baimės atmosferos formavimo prisidėjo ir masinė žiniasklaida.</p>
<p>Nuspręsta atsisakyti ne tik kaukių dėvėjimo viešajame transporte, oro uostuose ar traukiniuose, bet ir pagaliau leista ilgiau lankyti pacientus, prioritetinėmis nutarta laikyti fizines, o ne nuotoliniu būdu rengiamas gydytojų konsultacijas^[1].</p>
<p>Tuo pačiu gyventojai informuojami, kad pasikeitė ir testavimo dėl COVID-19 tvarka – miestuose nebeliko mobiliųjų punktų, vietoje jų koronavirusą tiria šeimos gydytojai. Periodinio testavimo greitaisiais testais atsisakoma ir ugdymo įstaigose, nebent bus gautas tėvų sutikimas.</p>
<p>Numerio 1808 likimas ilgalaikėje perspektyvoje taip pat nėra galutinai aiškus, tačiau kol kas juo vis dar bus teikiama informacija apie koronavirusą.</p>
<p>Tačiau medicininių kaukių neskubėkite slėpti toliausiame spintos ar stalčiaus kampe. Jas vis dar teks užsidėti norint lankyti artimuosius gydymo įstaigose. O štai tvarką dėl kaukių darbuotojams pavesta nustatyti patiems gydymo įstaigų vadovams.</p>
<p>Tuo tarpu sergantys koronavirusu galės sėkmingai platinti virusą, mat izoliacija jiems jau nebebus taikoma. Tai paneigia absoliučiai visą net kelis metus galiojusią valdančiųjų „logiką“. Juk galimybių pasai ir buvo įvesti tam, kad į parduotuves ir kitas viešąsias įstaigas galėtų įeiti tik „sveiki“ asmenys (t. y. vakcinuoti, persirgę arba turintys neigiamą testo rezultatą). O štai dabar net ir sergantys gali eiti visur!</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zmonesgatveje0101-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paniką pradėjo sėti žmonėms „tarnaujanti“ žiniasklaida</h2>
<p>Palaidojant kelis metus gyvavusią pandemiją, gerokai sustačiusią kiekvieno mūsų gyvenimus „į ritmą“, svarbu prisiminti kaip ji prasidėjo ir į ką galiausiai išsirutuliojo.</p>
<p>Svarbiausius įvykius prisiminti padėjo ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, priminęs, kad ekstremalioji situacija šalyje, Kinijai prakalbus apie makabrišką ir gyvybes šienaujantį virusą, buvo įvesta dar 2020 m. vasario 26 dieną^[5].</p>
<p>Būtent šis laikotarpis parodė, kad žiniasklaida galimai yra skirta ne informuoti, bet tikriausiai naikinti informaciją ir rodyti tik tai, kas visuomenėje veikiausiai pasėtų kuo didesnę baimę. Į Lietuvą tvirtu žingsniu įžengus koronavirusui buvo pradėtas didžiulis informacinis karas. Populiariausius naujienų portalus užplūdo nuotraukos su žmonių kūnais, besimėtančiais tiesiog gatvėse, buvo skelbiama ir apie tai, kad greitu metu tiesiog nebeliks vietų kapavietėse. </p>
<p>Štai net ir praėjus keliems metams po gyvenimo su žymiuoju virusu, žiniasklaida vadelių neatleido ir vieną po kito kepė galimai užsakytus straipsnius. Pavyzdžiui, viename iš jų buvo prasitarta apie tai, kad norintys gauti kapų prižiūrėtojų paslaugas turės gerokai palūkėti, mat dėl gerokai išaugusios tokių paslaugų paklausos (o ją, be jokios abejonės, išaugino koronavirusas) ne tik padidėjo įkainiai, bet ir kapų prižiūrėtojai nebeturi laiko bendrauti su žiniasklaida^[3].</p>
<blockquote>
<p>„Tik vėliau paaiškės, kad dalis reportažų tebuvo baimės skatinimas ir neturėjo nieko bendro su realybe. „Fact checkeriai“ tylėjo: ir socialinėse, ir tradicinėse medijose. Vėliau paaiškės ir tai, kad šie pranešimai sėdami baimę skatino jaučiančius peršalimo simptomus asmenis kreiptis į gydymo įstaigas“, – rašė I. Vėgėlė^[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ovidas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Virusas žaibiškai išplito sulig valdančiųjų pasikeitimu</h2>
<p>I. Vėgėlė pastebėjo, kad tuometinė opozicija (dabartiniai konservatoriai) šaižiai kritikavo tuometinius „valstiečių“ sprendimus įvesti karantiną sustabdant švietimo ir mokslo įstaigų veiklą, uždraudžiant kultūros, pramogų, sporto renginius ir šių įstaigų darbą, parduotuvių veiklą, įvedant rekomendaciją dirbti nuotoliniu būdu bei ribojimus norint kirsti Lietuvos sieną^[5].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau tuometinės valdžios sprendimai, kuriems kritikos negailėjo nei opozicija, nei Lietuvos žmonės, kiek vėliau vis labiau panašėjo į lašą jūroje, kai atėję konservatoriai tvirtai ėmėsi šalyje įvedinėti totalitarinę sistemą skirstant žmones į skiepytus ir neskiepytus, į turinčius galimybių pasą ir jo neturinčius.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo laikotarpiu dalis studentų neteko galimybės tęsti studijų, nes tiesiog negalėjo patekti į universitetus laikyti egzaminų, šeimos, turinčios vaikų, neteko pagrindinių pajamų šaltinių, nes nesutiko paklusti ir skiepytis iki šiolei dar tiriamomis vakcinomis.</p>
<p>Skiepų vajus ir valdžios spaudimas tęsėsi kone pusmetį – vieni atsilaikė nepasiskiepiję, kiti persirgo, o treti gailisi pasidavę spaudimui.</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, nesiskiepiję asmenys tuo metu tapo didžiausiais visuomenės priešais ir, žinoma, žiniasklaidoje laikytais kaip Rusijos šlovintojais, kurių sprendimas iššaukė net ir tokias diskusijas kaip antai ar derėtų jų gyvenimą paversti <a href="/lrt-antivalstybine-veikla-rengia-laidas-ir-apklausas-siekiant-visuomene-privesti-prie-liepto-galo">pragaru</a>^[6].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau pats I. Vėgėlė primena, kad 2022 m. vasario 5 dieną, susirgimų skaičiui pasiekus patį piką ir skaičiuojant jų net ir po 13 tūkst. per dieną, Vyriausybė nutarė imti ir panaikinti galimybių pasą. Ir, žinoma, toks sprendimas buvo priimtas tikrai ne dėl to, kad Konstitucinis Teismas (KT) po kelių dienų turėjo nagrinėti šio „paso“ teisėtumo klausimą.</p>
<p>Ir, žinoma, KT nustatė, kad nagrinėti to, kas jau nebeegzistuoja – negali^[7]. Tačiau pamiršo ištirti pagrindinį aspektą arba kitaip – žodžių žaismą, nes Vyriausybė galimybių pasą nusprendė tik sustabdyti. O tai reiškia, kad šis įrankis bet kada gali būti ištrauktas ir vėl. </p>
<h2>Būtina sukurti žalos atlyginimo mechanizmą</h2>
<p>I. Vėgėlės išsakytai kritikai apie visą kelis metus trukusios pandemijos paveikslą pritarė ir mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Mindaugas Puidokas. Anot jo, nors pandemijos apribojimų šalyje ir nebeliko, virusas niekur nedingo, mat statistika rodo, kad susirgimų šiuo metu net daugiau nei per pirmąjį ar antrąjį karantiną.</p>
<blockquote>
<p>„&lt;…&gt;. Lietuvoje pandemija prasideda ir pasibaigia tada, kada I. Šimonytės vyriausybė nusprendžia kabinete, savaip interpretuodami statistikos skaičius. Juk galėjome pasirinkti švedišką pandemijos valdymo modelį, kuris saugo žmones ir valstybės ekonomiką!“ – savo feisbuko paskyroje rašo parlamentaras.</p>
</blockquote>
<p>Pasak politiko, Lietuva dabar turi imtis veiksmų plano, kuriuo, visų pirma būtų sukurtas žalos atlyginimo mechanizmas nukentėjusiems nuo drakoniškų valdančiųjų įvestų ribojimų. Sekantis žingsnis esą turėtų būti statistinių duomenų skaidrinimas, mat šiuo metu nėra skelbiama statistika apie rimtus šalutinius poveikius ir mirtis po vakcinacijos per pastarąsias 28 dienas. Taip pat, pasak M. Puidoko, derėtų skelbti ir duomenis apie perteklinių mirčių skaičių.</p>
<p>Pro parlamentaro akis nepraslydo ir ištaškomos milžiniškos lėšos nebereikalingoms vakcinoms.</p>
<blockquote>
<p>„Gal jau laikas Lietuvai atsisakyti įsipareigojimo pirkti 16 mln. vakcinų nuo Covid, t. y. po 6 vakcinas kiekvienam Lietuvos gyventojui, įskaičiuojant ir kūdikius. Juk jos iki šiol tebėra tik sąlygiškai registruotos bei pilnai neištirtos dėl šalutinių poveikių“, – pridūrė M. Puidokas.</p>
</blockquote>
<p>M. Puidokas atkreipė dėmesį ir į Lenkijos padiktuotą pavyzdį, kai ši atsisakė pirkti daugiau vakcinų nuo koronaviruso, nes jai paprasčiausiai jų nebereikia^[8]. Pasak jo, dabar sudarytos sutartys su vakcinų gamintojais yra išimtinai naudingos būtent jiems.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/puidokas-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Eksministras nepritaria ekstremaliosios situacijos panaikinimui</h2>
<p>Tuo tarpu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, prie kurio ir buvo įvesta ekstremalioji situacija bei paskelbtas karantinas, su naujais pokyčiais nesutinka. Jo nuomone, ekstremalioji padėtis yra tam tikras teisinis reguliavimas, leidžiantis paprastai naudoti biudžeto lėšas ir kompensuoti savivaldybėms dėl vakcinacijos patirtas išlaidas^[9].</p>
<p>Pats A. Veryga teigė neturintis jokio supratimo, kodėl Vyriausybė atsisako šio teisinio režimo: „&lt;…&gt;. Nebent Vyriausybė yra sugalvojusi, kokį kitą mechanizmą naudos, kad ir ligoninių, ir savivaldybių išlaidas kompensuotų.“</p>
<blockquote>
<p>Anot jo, valstybėje esantis teisinis režimas iš esmės visuomeniniam gyvenimui įtakos neturi, mat jau dabar yra panaikinta didžioji dalis ribojimų. Tačiau kritikos politikas esą turėjęs dėl to, kad prieš atšaukiant ekstremaliąją situaciją nebuvo atlikti „namų darbai“ ir nebuvo aptarti kompensavimo mechanizmai.</p>
</blockquote>