<h2>Dalis nesupranta žodžio „vaistas"</h2>
<p>Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) informuoja, kad 2020-ais metais parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Tokie skaičiai iš tiesų stulbina, be to, kiekvienais metais dar ir auga. Taip, žinome, kad Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, kenčia nuo įvairių lėtinių ligų, tačiau ar susirgimų mastas tikrai toks milžiniškas, ar žmonės tiesiog neturi pakankamai žinių suvokti, kad vaistai negali būti vartojami taip gausiai ir neatsakingai? Statistika tikrai neraminanti: paaiškėjo, kad lietuviai ne tik yra linkę kaupti vaistų atsargas metai iš metų, bet ir ligas atranda bei vaistus sau skiriasi patys, be medikų žinios, patvirtintos diagnozės ir tikslingo poreikio.</p>
<p>2020-ųjų metų statistika rodo, kad gydytojo paskirtus, receptinius vaistus vartoja 43% gyventojų, o nereceptinius vaistus – 58% lietuvių[1]. Kai kurie vaistai vartojami susidūrus su tam tikromis ligomis, fiksuotą laiko tarpą. Vis tik, asmenys sergantys lėtinėmis ligomis, vaistinius preparatus naudoti gali mėnesiais ar net metais, jie yra svarbūs tinkamai žmogaus fiziologinei būklei ar net gyvybei palaikyti. Tačiau, pastebima pasikartojanti tendencija: ilgą laiką, vienus ar kitus vaistus vartojančių pacientų tarpe atsiranda tokių, kurie savo gydymo planus koreguoja patys, be prižiūrinčio mediko žinios. Tuomet, vaistų vartojimas nutraukiamas, vėl pradedamas, daromi netikslingi tarpai. Vaistai pasensta, tačiau yra kaupiami su mintimi juos panaudoti ateityje, nors to daryti šiukštu negalima.</p>
<p>Vieno didžiausių vaistinių tinklų vedėja Edita Šerpenskienė kalba apie pacientų nesąžiningumą:</p>
<blockquote>
<p>„Žmonės neretai užsiima savigyda ir pasikoreguoja gydymo planą, o vėliau piktinasi, kodėl vienas ar kitas vaistas jiems nepadeda arba net pablogina savijautą“, – teigia vaistininkė[3].</p>
</blockquote>
<p>Paminima ir tai, kad žmonės vaistus yra linkę pirkti gerokai po to, kai baigiasi recepto galiojimo data, nors medikai ir nurodo kiek ilgai vaisto užteks ir kada gydymas turi būti baigiamas. Taip asmenys siekia įsigyti vaistų „atsargai", tačiau tokia praktika toli gražu nėra sveikintina.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nathaniel-yeo-747ndboawny-unsplash.jpg" alt="Vaistinė" /></p>
<h2>Savidiagnostika – didžiulė problema</h2>
<p>Visiems žinomas romėnų filosofas Seneka yra pasakęs: „kai kurie vaistai gali būti pavojingesni už pačias ligas“. Deja, bet šis posakis yra tikrai teisingas, tačiau dalis žmonių, tokių teiginių pasirenka negirdėti. Lietuvoje pastebimas ženklus žinių apie vaistus trūkumas: asmenys nesupranta, kad vaistų negalime imti ir pradėti vartoti, o vėliau ir nutraukti vartojimą, kada tik panorėję[3]. </p>
<p>Vaistininkė E. Šerpenskienė teigia, kad itin dažnai pacientų savivalė pastebima, kai kalbama apie antibiotikų vartojimą. Vos pajutę pirmuosius peršalimo ar kosulio simptomus, žmonės nieko nelaukia ir skuba naršyti savo namų vaistinėlę bei ieškoti užsilikusių antibiotikų. Išgėrus kelias tabletes ir pasijutus geriau, antibiotikai vėl numetami šalin, nors iš tiesų, šie vaistai yra vartojami mediko paskirtais kursais.</p>
<p>Tokia praktika gal ir atrodo nekenksminga, tačiau iš tiesų, ateityje, mūsų kūną puolančios bakterijos tampa atsparios antibiotikams, o mes tampame pažeidžiami rimtoms ligoms. Kai kuriais atvejais, tiesiog patys sau kasame duobę:</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, neatsakingai ir nenuosekliai naudojant medikamentus aukštam kraujospūdžiui mažinti, galima net padidinti insulto ar infarkto riziką“, – pabrėžia vaistininkė E. Šerpenskienė.</p>
</blockquote>
<p>Savigyda yra tikrai pavojinga. Medicininių žinių neturintis asmuo gali ne tik netikslingai nustatyti ligą bei savo sveikatos būklę net pabloginti, tačiau ir užmaskuoti kitą, galbūt net rimtesnę ligą. Be to, vaistų pardavimo rekordai rodo, kad lietuviai medikamentų naudoja itin daug. Jeigu asmuo vartoja vaistus nuo galvos skausmo, kiti medikamentai gali nebetikti: čia svarbus tampa vaistų derinimas, kas yra jau gydytojų ar bent vaistininkų kompetencija[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christine-sandu-jwwtzrm67vi-unsplash-2.jpg" alt="Vaistų vartojimas" /></p>
<h2>Daugiausia bėdų sukelia širdies ir kraujagyslių ligos</h2>
<p>VVKT vaistų suvartojimo ataskaita leido suprasti tai, ką ir taip žinome: lietuviai labiausiai kenčia dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, taip pat, dėl virškinimo trakto problemų ir metabolizmo disbalanso. Tiek širdies ir kraujagyslių ligas, tiek ir virškinimo trakto problemas galima susieti su prasta lietuvių mityba bei netinkamais gyvenimo būdo įpročiais. Širdies ligos ne be reikalo yra vadinamos XXI a. epidemija. Lietuvoje mirštamumas dėl šių ligų yra triskart didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis ir kasmet nusineša apie 22 tūkst. žmonių gyvybes[5].</p>
<p>Visuomenė jau seniai yra šviečiama ir lavinama šia tema, kalbama apie galimas rizikas bei dalijami patarimai, kaip pakeisti nesveiką gyvenimo būdą. Ironiška, tačiau lietuviai, kurie yra linkę aktyviai vartoti įvairius vaistus, medikamentų cholesteroliui mažinti, suvartoja palyginti mažai. Tai svarbus aspektas, nes Vakarų Europoje šie medikamentai yra itin paplitę, o su tuo siejamas ir mirtingumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų mažėjimas.</p>
<p>Lietuviai, tiesa, kaip ir kaimynai latviai ir estai yra šventai įsitikinę, kad vaistai cholesteroliui mažinti, kurie dar yra vadinami statinais, itin kenkia žmogaus organizmui, o ypač, kepenims. Vis dėlto, svarbu suvokti, kad betikslis ir perteklinis vaistų vartojimas taip pat nėra sveikas pasirinkimas. Medikamentai nėra vitaminai: dažnu atveju, gydymas vaistais skiriamas įvertinus rizikas ir suvokus, kas įvyks, jei to imamasi nebus. Tačiau kol kas, medicininės subtilybės dažnam lieka neįdomios, o namų vaistinėlės ir toliau lieka užgrūstos vaistais, skaičiuojančiais jau ne vienerius metus.</p>
