Prekės iš Kinijos kainuos daugiau nei buvome įpratę, nes politikai esą nori pažaboti piktnaudžiavimą
Daugybė vartotojų Lietuvoje naudojasi galimybe užsisakyti nebrangias prekes iš tokių elektroninių parduotuvių kaip „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“. Juos vilioja išties žemos kainos didžiulis prekių pasirinkimas ir galimybė nemokėti papildomų muito mokesčių, kai bendra pirkinių kaina neviršija maksimalios nustatytos bemuitės sumos.
Tačiau Europos Sąjunga (ES) šiuo metu siekia įgyvendinti ambicingą muitų reformą, kurios tikslas – panaikinti lengvatas smulkiems siuntiniams iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija.
Teigiama, jog taip esą siekiama kovoti su prekybininkų piktnaudžiavimu apeinant muito mokestį ir norima suvienodinti sąlygas ES ir užsienio gamintojams. Tačiau nauja muitų tvarka vargu ar patiks paprastiems vartotojams, mat ji numato tarifus net ir smulkioms siuntoms iš Kinijos, kurios anksčiau buvo atleistos nuo muitų[1].
Kitaip tariant, muitą teks mokėti net ir tais atvejais, kai prekių siuntos vertė yra mažesnė nei 150 eurų[2].
ES politikai kartoja, kad vienas iš pagrindinių reformos tikslų yra užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES rinkoje. Aiškinama, kad šiuo metu pigesnių prekių importas iš trečiųjų šalių dažnai iškraipo kainų lygį rinkoje, nes vietiniai gamintojai turi mokėti mokesčius, kurių dažnai išvengia prekės iš užsienio. Tokia padėtis daro neigiamą poveikį vietinėms įmonėms, ypač mažesniems verslams, kurie negali konkuruoti su žemesnėmis kainomis.
Šią idėją palaikantys politikai tvirtina, kad muitų lengvatos mažos vertės siuntoms nėra naudingos nei ekonomikai, nei vietos gamintojams. Jie sako, kad vietiniai gamintojai kenčia nuo muito mokestį apeinančių prekybininkų ir būtent todėl yra siekiama įvesti lygias konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams.
„Siuntų iki 150 Eur neapmokestinimu dabar naudojasi sukčiautojai. Prekių siuntos išskaidomos ir taip dirbtinai pasinaudojama nepamokestinimo riba (…). Tokia dirbtinai sumažinta vertė nurodoma įvežant į ES 65 proc. siuntų“, – sako advokatų kontoros „Averus“ partneris, muitų teisės ekspertas Jonas Sakalauskas.
Be noro užkirsti piktnaudžiavimą, reforma taip pat siekiama padidinti ES valstybių narių biudžeto pajamas. Šiuo metu smulkių siuntų importas be muitų kasmet ES narėms kainuoja šimtus milijonų eurų. Manoma, kad per metus ES pajamos iš muitų po reformos padidės maždaug milijardu eurų, o šios pajamos galėtų padėti finansuoti įvairias socialines ir ekonomines iniciatyvas, išskirstant lėšas pagal ES valstybėms svarbius prioritetus.
Tiesa, politikai regis visai pamiršta apie pirkėjus, kurie yra išvargę nuo vis didėjančių vietinių parduotuvių kainų. Juk reguliariai iš trečiųjų šalių perkantys asmenys dažniausiai tai daro norėdami sutaupyti, o ne todėl, kad trūktų prekių gausos pačioje Lietuvoje. O naujoji muitų reforma neabejotinai palies kiekvieną, kuris įsigyja net ir labai mažos vertės prekes iš Kinijos.
Paprastas pirkėjas gali pasiguosti tik tuo, jog dar turi kelis metus, nes naujoji muitų tvarką turėtų įsigalioti ne anksčiau nei 2028 metų sausio 1 dieną.
Muito mokesčiai prekėms iš Kinijos priklausys nuo kategorijos: kai kuriais atvejais sieks net 17%
Įsigaliojus naujajai reformai, įvairioms importo prekių kategorijoms bus taikomi skirtingi muitų tarifai nebeatsižvelgiant į tai, kad siunta yra mažos vertės. O patys mokesčiai bus gan nemaži: šiuo metu numatoma, kad, pavyzdžiui, avalynei, stiklui, tabakui bus taikomas 17% muito mokestis, plastikiniams, keramikiniams gaminiams, taip pat kilimams ir šilkui – 8%, žaislams, žaidimams, laikrodžiams ir elektros įrangai – 5%, o drabužiams, odos dirbiniams, transporto priemonių dalims bei reikmenims – 12%. Šie tarifai gali gerokai padidinti prekių kainas galutiniams vartotojams, kurie perka iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių rinkų.
Pasak politikų, tokie mokesčiai yra numatyti ne tik siekiant apsaugoti vietinę rinką, bet ir skatinti gyventojus rinktis vietinius ar ES gamintojų produktus. Jie tikisi, kad tokie pokyčiai paskatins vartotojus pirkti produktus, kurių gamyba yra reguliuojama pagal ES ekologinius ir darbo standartus. Mat dabar vis išgirstama apie įvairius atvejus, kai po patikrinimų išaiškėjo, jog, pavyzdžiui, kinietiškose prekėse aptikta normas viršijančių kenksmingų medžiagų[3].
Siekiant palengvinti reformos įgyvendinimą, naujoji tvarka taip pat numatys supaprastintą prekių deklaravimo sistemą, kad vartotojai galėtų lengviau sumokėti už pirkinius ir sužinoti tikslią galutinę kainą prieš užsakant norimas prekes. Tad jiems patiems nereikės nieko skaičiuoti ar deklaruoti, nes tai už juos padarys elektroninės parduotuvės.
„Pats pirkėjas neturėtų rūpintis nei deklaravimu, nei tų mokesčių skaičiavimu, tiesiog pirkdamas prekes jis iš karto sumokėtų ne tik pačią prekės kainą, bet ir tuos importo mokesčius ir vėliau jau pati elektroninės prekybos platforma jau tuos mokesčius pervestų į biudžetą“, – teigia Muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis.
Visgi, nepaisant politikų taip giriamų naujų tarifų, kai kurie ekspertai pabrėžia, kad administraciniai pakeitimai turėtų būti vykdomi atsargiai, kad nebūtų sukurtas pernelyg sudėtingas procesas smulkiems vartotojams. Pavyzdžiui, kai kurie verslo atstovai teigia, kad reforma gali sukelti papildomą naštą logistikos bendrovėms, kurios turės užtikrinti naujų reikalavimų įgyvendinimą ir padidinti resursus muitų mokesčiams apskaičiuoti[4].
EK siūlomą muitų reformą peikia verslo ir logistikos organizacijos
Muitų reformą palaiko dauguma ES institucijų, įskaitant Europos Parlamentą ir Europos Komisiją. Šios institucijos mano, kad reforma būtina siekiant apsaugoti ES rinką nuo nesąžiningos konkurencijos ir norint užtikrinti, kad visi prekybos dalyviai veiktų pagal vienodas taisykles. Be to, jie pabrėžia, kad ES valstybės kasmet praranda nemažai potencialių pajamų, kai importuojamos prekės nepagrįstai nuvertinamos arba jų vertė dirbtinai sumažinama siekiant išvengti muitų mokesčių.
Tačiau reformai prieštarauja verslo ir logistikos organizacijos, kurios įžvelgia neigiamą poveikį savo sektoriams. Pavyzdžiui, Vokietijos ekspeditorių ir logistikos asociacija (DSLV) ir kiti Europos logistikos sektoriaus atstovai teigia, kad papildomi muitų reikalavimai gali gerokai padidinti logistikos kaštus, ypač mažesnėms įmonėms.
Jie taip pat pažymi, kad naujieji tarifai ir deklaravimo reikalavimai gali pailginti pristatymo terminus, o tai gali sumažinti smulkių vartotojų susidomėjimą importuojamomis prekėmis.
Taip pat kai kurie ekonomikos ekspertai įspėja, kad tokia reforma gali sukelti prekybos nesutarimus su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir Kinija, kuri yra viena didžiausių tiekėjų ES rinkai. Jeigu Kinija prieštarautų papildomiems muitams ir imtųsi atsakomųjų priemonių ES produktams, tai galėtų dar labiau apsunkinti prekybos sąlygas tarp ES ir šios šalies, keldama grėsmę ekonomikos augimui.
Po reformos pirkėjai Lietuvoje gali nenoromis pereiti prie pirkimo vietinėje rinkoje
Lietuvoje daugelis vartotojų įprato pirkti pigesnes prekes iš Kinijos internetinių parduotuvių. Tokios platformos kaip „AliExpress“, „Shein“ ar „Temu“ tapo populiarios dėl galimybės įsigyti nebrangių drabužių, avalynės ir kitų produktų. Tačiau įvedus muitų tarifus, šios prekės gali pastebimai pabrangti, o tai gali priversti kai kuriuos pirkėjus peržiūrėti savo įpročius ir ieškoti alternatyvų vietinėje rinkoje.
Be to, naujos procedūros, reikalaujančios išankstinio prekių deklaravimo ir mokesčių sumokėjimo, gali pailginti prekių pristatymo laiką. Tai gali sumažinti ne tik apsipirkimo patogumą, bet ir lemti, kad daugelis pirkėjų nebebus linkę naudotis užsienio prekybos platformomis vien dėl pristatymo laiko. Tokie pokyčiai galėtų paveikti ypač tuos, kurie dažnai perka nebrangias prekes, nes nauji tarifai privers susidurti su papildomais nemaloniais pokyčiais.
Daugelis pirkėjų, kurie perka iš užsienio internetinių parduotuvių, yra pripratę prie žemesnių kainų ir greito pristatymo, todėl ši reforma gali iššaukti nepasitenkinimą tarp vartotojų. Atsižvelgiant į numatomus pokyčius, vartotojai gali pradėti ieškoti alternatyvų vietinėje rinkoje, bet tai drauge reikš, kad jiems teks susitaikyti su brangesnėmis prekėmis nei tos, kurias įsigydavo iš Kinijos.
Tiesa, vietiniai verslai taip pat turi pasiruošti pokyčiams ir investuoti į konkurencingus produktus, kad galėtų pritraukti pirkėjus. Net ir įvedus naujus muito mokesčius, kinų siūlomos prekės vis tiek veikiausiai neretai bus kur kas pigesnės nei europietiškos. Todėl vien muitai vargu ar paveiks entuziastingiausius pirkėjus, jau seniai pamėgusius kinų prekybos platformas.
Prekės iš Kinijos buvo apmokestintos dar 2021 metais
77.lt primena, jog Lietuvoje mokesčiai prekėms iš Kinijos buvo padidinti dar 2021 m. liepos 1 d.
Tuo metu ES įsigaliojo naujos taisyklės, panaikinusios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Iki tol prekėms, kurių vertė neviršijo 22 eurų, PVM nebuvo taikomas. Nuo 2021 m. liepos 1 d. visoms prekėms, importuojamoms iš ne ES šalių, įskaitant Kiniją, nepriklausomai nuo jų vertės, taikomas 21% PVM tarifas.
Be to, prekėms, kurių vertė viršija 150 eurų, taikomas muito mokestis. Jo dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir klasifikavimo. Tačiau, jeigu ES politikų ketinimai nepasikeis, nuo 2028 metų teks susidurti su naujais muito mokesčiais nepriklausomai nuo siuntos vertės.
