ES pradėjo tyrimą prieš beveik šimtus milijonų europiečių vartotojų kas mėnesį pritraukiančią „Temu“
Briuselis sunerimęs dėl Kinijos prekybos platformos „Temu“ daromos žalos europiečiams, todėl ketvirtadienį ėmėsi pradėti oficialų tyrimą, kuriuo sieks išsiaiškinti, ar minima platforma iš tiesų nesiima pakankamų veiksmų, kad sustabdytų disponavimą neteisėtais produktais.
Tačiau jau dabar, panašu, manoma, kad tyrimo rezultatai nebus palankūs Kinijai ir „Temu“ gresia didelės baudos, mat pati programėlė esą yra nesaugi naudoti europiečiams, kadangi vien platformos dizainas esą yra „potencialiai keliantis priklausomybę“[1].
Savo veiksmus, nukreiptus prieš „Temu“ Briuselis aiškina kaip norą užtikrinti, kad „jų platformoje parduodami produktai atitiktų ES standartus ir nekenktų vartotojams“, pranešime cituojama ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager.
Tačiau nepaisant priešiško Briuselio nusiteikimo, pats „Temu“ savo ruožtu yra pareiškęs apie bendradarbiavimą su ES.
Kinijos prekybos programėlė ES yra tokia populiari, kad nepaisant to, kad žemyno rinkoje pasirodė tik pernai metais, jau dabar kas mėnesį pritraukianti po maždaug 92 mln. aktyvių vartotojų.
Briuselis nurodė jau du kartus kreipęsis į „Temu“ dėl prekybos neleistinais produktais
Žiniasklaidoje skelbiama, kad iki oficialiai pradėto ES tyrimo, Europos Komisija (EK) birželio ir spalio mėnesiais kreipėsi į „Temu“ dėl nelegalių produktų pardavimo ir priklausomybės vartotojams kūrimo galimai šiai pažeidžiant ES Skaitmeninių paslaugų aktą[2].
Aiškinama, kad 2022 m. bendrovės „PDD Holdings“ įkurta platforma naudoja į žaidimą panašias „akcijas“ ir net tam tikra forma siūlo „atlygį“ už pirkimą, kurios esą gali paskatinti vartotojų priklausomybę nuo šios programėlės. „Temu“ taip pat naudoja algoritmus, pagal kuriuos vartotojams rekomenduoja pirkinius, o klausimų kelia ir šios turima prieiga prie vartotojų duomenų.
Be to, ES vykdomoji institucija teigė, kad ji atsižvelgė į trečiųjų šalių pateiktą informaciją. Gegužės mėnesį Europos vartotojų organizacijų tinklas (BEUC) pagal DSA nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Komisijai pateikė skundus prieš „Temu“ dėl to, kad ji nesugebėjo apsaugoti vartotojų ir taikė manipuliacinę praktiką.
Pernai metais nuskambėjo „Temu“ skandalas dėl vartotojų duomenų rinkimo ir naudojimo
2023 m. „Temu“ buvo tikrinama dėl plačios duomenų rinkimo praktikos. Vartotojai ir ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad programėlė prašo įvairių leidimų, įskaitant prieigą prie asmeninių duomenų, buvimo vietos, kontaktų ir kt.
Pranešimuose teigiama, kad „Temu“ gali rinkti naudotojų informaciją ir ja dalytis, o tai kelia nerimą dėl privatumo.
Šių metų liepos mėnesį Arkanzaso generalinis prokuroras Timas Griffinas taip pat prabilęs apie tai, kaip populiari internetinio apsipirkimo programėlė „Temu“ tariamai renka ir naudoja pirkėjų asmens duomenis.
Birželio pabaigoje T. Griffino biuras pranešė pateikęs ieškinį prieš „Temu“ patronuojančią Kinijos bendrovę „PDD Holdings Inc.“, reikalaudamas atlyginti žalą ir uždrausti toliau rinkti valstijų vartotojų duomenis dėl galimų prekybos ir privatumo įstatymų pažeidimų[3].
T. Griffinas atkreipė amerikiečių dėmesį į tai, kad nereikėtų apsigauti pigiai parduodamomis prekėmis, mat už tokią mažą kainą parduodamos ne jos, bet vartotojų duomenys, kas, generalinio prokuroro tvirtinimu, esą ir yra pagrindinis „Temu“ verslas.
Lietuva nuo 2021-ųjų taiko muitų mokesčius prekėms iš trečiųjų šalių
Lietuvos susirūpinimą vis didėjančiam kiniškų prekybos programėlių populiarumui parodo ir nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo įvesti papildomi mokesčiai prekėms iš trečiųjų šalių (Amerikos ir Kinijos) – t. y., nebeliko 22 Eur neapmokestinamosios vertės. Todėl PVM yra apmokestinama net ir už 0,01 Eur pirkta prekė iš, pavyzdžiui, Kinijos.
Tačiau populiariosios kinų prekybos platformos kaip antai ta pati „Temu“, „AliExpress“, „Shein“, „Wish“, amerikietiškasis „iHerb“ palengvinę pirkėjams dalią ir 21 proc. PVM jau priskaičiuoja galutinėje prekės kainoje ir prekėms, kurių vertė yra iki 150 Eur, jokių papildomų mokesčių Lietuvoje mokėti nereikia.
Priėmus šiuos pokyčius, matyt, tikėtasi, jog tai paskatins lietuvius veikiau rinktis vietines parduotuves ir krauti milžiniškus pelnus iš antkainių vietos verslininkams. Tačiau tautiečiai priprato ir išmokę sistemą apgudrauti, ir toliau sėkmingai perka tiesiogiai iš Kinijos.
77 net pavyko išsiaiškinti, kad Lietuvos prekybininkai tas pačias prekes, kurias galima rasti minimose Kinijos programėlėse, pas mus parduoda net du ar net tris kartus brangiau.
Santykiai tarp ES ir Kinijos įgauna prekybinio karo nuotaikas
Šiuo metu ES ir Kinijos prekybos santykiai yra įtempti, nes ES vis labiau stengiasi apsaugoti savo pramonę nuo Kinijos dominavimo, ypač elektrinių transporto priemonių (EV) sektoriuje.
2024 m. ES preliminariai nustatė iki 37,6 proc. tarifus Kinijos elektromobiliams, nurodydama Kinijos valstybines subsidijas kaip nesąžiningą prekybos praktiką, dėl kurios mažėja Europos konkurentų kainos[4].
Ši priemonė atspindi ankstesnius ES ginčus su Kinija, pavyzdžiui, „saulės baterijų karą“, kai Kinijos rinkos „persotinimas“ darė poveikį Europos gamintojams ir paskatino reaguoti panašiais tarifais. Šis perėjimas prie mažesnių tarifų atspindi ES siekį mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir suderinti konkurenciją su vidaus rinkų apsauga.
Atsakydama į tai, Kinija pradėjo savo atsakomuosius tyrimus, visų pirma nukreiptus prieš ES kiaulienos importą – svarbią Europos gamintojų eksporto pramonę.
Baiminamasi, kad auganti įtampa prekybos sektoriuje gali paveikti abiejų – tiek ES, tiek Kinijos ekonomiką, kuri yra glaudžiai susijusi žaliųjų technologijų ir vartojimo prekių sektoriuose.
