<h2>Lietuviai daug atostogauti linkę nėra</h2>
<p>Savo darbą ar kitus kasdienius įsipareigojimus galime itin mėgti, tačiau atostogos mūsų kūnams ir sieloms yra būtinos. Nėra itin svarbu, ar dirbame sunkų fizinį darbą, ar pusę dienos praleidžiame ofise ir nuolat gliaudome kūrybines idėjas ar mokslines teorijas, atsikvėpimo prireikia net pačioms gudriausioms išmonėms. </p>
<p>Pastaraisiais metais itin prigijusi persidirbimo, nuolatinio užimtumo ir tobulėjimo kultūra sekina ne vieną, tačiau į nuolatinės įtampos pinkles patenka ne tik didžiausių pasaulio miestų, kuriuose, regis, klesti korporacinė, 24 valandų per parą darbo kultūra, tačiau ir mūsų Lietuvos piliečiai.</p>
<p>Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad pandemijos laikotarpiu padaugėjo atostogas kaupiančių žmonių, turinčių polinkį į darboholizmą, kuriems didėja galimybės perdegti. Tai gali lemti žmogaus profesinį perdegimą, išsekimą, pakrikusią psichologinę būklę ir bendrą nepasitenkinimą viskuo – būtent tai ir matome stebėdami pastarųjų metų visuomenės nuotaikas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christin-hume-mfb1b1s4smc-unsplash.jpg" alt="Darboholizmas" /></p>
<h2>Kai kurie nesiilsi jau ne vienerius metus</h2>
<p>Vieni visus metus planuoja, kurį gi vasaros mėnesį geriau išvykti atostogų. Kas gali išskrenda į tolimus egzotinius kraštus, kiti – skuba atrasti tinkamą vietelę Lietuvos pajūryje, dar kiti -–vyksta į kaimo turizmo sodybas ar tiesiog šiaip dienas leidžia gamtos apsuptyje. Artėjant didžiosioms metų šventės – šv. Kūčioms ir Kalėdoms, dalis taip pat nori laisvų dienų, kurias galima praleisti su atžalomis.</p>
<p>Vis tik, kai kurie atostogų imti neskuba ir net yra linkę laisvas dienas kaupti, taip nesiilsėdami metai iš metų. „Novaturo“ atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidžia, kad per pandemiją žmonės atostogauja mažiau: būtent tokį atsakymą pasirinko net 33,9 proc. apklaustųjų. Be to, net net 60,2 proc. asmenų teigia, kad turi sukaupę nepanaudotų atostogų dienų. Vieni savo sąskaitoje turi 10 laisvadienių, tačiau kiti, net ir 60[1]. Net 6 proc. apklaustųjų jų yra sukaupę daugiau nei 60 dienų neišnaudotų atostogų – tai reiškia, kad nesiilsėjo jie ilgiau, negu trunka pandemija.</p>
<p>Tai gali būti perfekcionizmo ir darboholizmo išraiška. Nors lietuviai dažnai apibūdinami kaip darbštūs žmonės, viskam svarbu saikas ir balansas. Akivaizdu, kad mums vis dar sunku atrasti aukso viduriuką tarp kokybiško darbo ir kokybiško poilsio. Daugiau nei 43 proc. apklaustųjų teigia, kad neatostogauja dėl didelių darbo krūvių. Vis tik, tikėtina, kad tokie darbo krūviai nėra amžini, tačiau net situacijai darbovietėje aprimus, žmonės vis tiek neskuba pasiimti atostogų ir bent kiek atsikvėpti, todėl darboholizmas tampa tam tikru gyvenimo būdu.</p>
<p>Itin įsitempę ir darbu apsėsti žmonės, net ir ilsėdamiesi prie ežero ar kokiame egzotiniame kurorte gali pilnai neatsipalaiduoti ir giliai pasąmonėje galvoti apie darbą. Tyrimo rezultatai rodo, kad net 46,3 proc. žmonių atostogaudami, dalį savo laiko vis tiek skiria darbui. Be to, net 62,9 proc. periodiškai tikrina darbinį paštą, derina darbus ir lieka prieinamais, net ir atostogų metu.</p>
<p>Tokią savo elgesio problemą pastebi tik 33 proc. apklaustųjų, todėl kitiems, manytina, toks elgesys yra normalus. Kapitalistinėje visuomenėje, kai darbas ir karjera tampa vis didesne siekiamybe, asmenys bijo atrodyti tingiais ir neambicingais, tačiau taip išsivysto tam tikra priklausomybė nuo darbo ir iškreiptas žmogaus sėkmės įvaizdis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/headway-5qgiuubxkwm-unsplash.jpg" alt="Darbo perteklius" /></p>
<h2>Darbo kultas parankus darbdaviams</h2>
<p>Atsidavimo darbui kultas kelia nerimą sveikatos specialistams ir psichologams. Skirtingų tyrimų duomenimis, pasauliniu mastu, darbuotojai neapmokamai dar atidirba maždaug 9,2 valandas per savaitę[2]. Prieš metus tokie rodikliai siekė 7,3 valandas. Taigi, kiekvienas metais darbo manija apima vis daugiau žmonių. Tokios socialinių tinklų grotažymės kaip „rise and grind" ir „hustle" suburia milijonus ambicingų, tačiau pervargusių asmenų.</p>
<p>Jeigu anksčiau toks darboholizmo kultas buvo siejamas tik su, pavyzdžiui, Volstryto gatve ar kitomis įtakingomis institucijomis, tai dabar, net vidutines pareigas užimantis asmuo yra įsitikinęs, kad be jo parduotuvėlė tiesiog žlugs. Tai itin paranku darbdaviams, kurie kalbėdami apie profesionalumą, karjerą ir profesines ambicijas sumaniai naudojasi dažniausiai Y kartos darbuotojų siekiais ir svajonėmis sulaukti karjeros proveržio. </p>
<p>Galima tikėtis, kad situacija pakis kai jaunesniosios dalies Z kartos asmenys pilnai įsitrauks į darbo rinką[3]. Jau dabar pastebima, kad jaunoji karta kitaip vertina darbą. Šiai žmonių grupei darbas tampa priemone siekti savųjų, ne su karjera susijusių gyvenimo tikslų, pavyzdžiui, apkeliauti pasaulį. Ilgai tūnoti ofise ir dirbti viršvalandžius šiandienos jaunuoliui nėra patraukliai skambanti idėja, o tai jie be vargo gali išreikšti ir darbdaviams.</p>
