Lietuvių mokslininkai senjorams siūlo inovatyvius pagalbininkus, kabinamus tiesiog ant kaklo
Senatvė – tai neišvengiama žmogaus gyvenimo ciklo dalis, tačiau kad ir kokia natūrali ji bebūtų, dauguma į ją žvelgia it į siaubūną – galvoje kirba daugybė klausimų – nuo elementarių (ne)galimybių save apsitarnauti iki egzistencinių pasvarstymų. Tačiau mokslas stipriai žengia į priekį, o mokslininkai, tarp kurių – ir mūsų tautiečiai, stengiasi iš visuomenės išvaryti įsitvirtinusį senatvės „baubą“. Jie jau bando įtikinti, kad senti nebėra taip baisu, kai žinai, kad reikiamu metu gausi pagalbą, net jei ir šalia tuo metu nieko nebus – lietuviai jau yra sukūrę inovatyvų pagalbos iškvietimo pagalbininką, kuris kabinamas tiesiog ant kaklo.
Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkų išradimas – senyvo amžiaus asmenų stebėsenos sistema, kuri ne tik stebi sveikatos būklę, bet ir esant poreikiui iškviečia greitąją pagalbą[1]. Tokia sistema įdiegiama pultelyje, kurį tiesiog galima nešioti kaip kaklo pakabuką.
Ši technologija buvo kurta KTU mokslininkams bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos mokslininkais.
Lietuvių sukurtą stebėsenos sistemą sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje, taip pat nedideli nuo 3 iki 5 centimetrų aukščio įrenginiai, kuriuos patogu nešiotis su savimi – pavyzdžiui, kabinti ant kaklo.
Vienas iš šios sistemos kūrėjų, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius Egidijus Kazanavičius pabrėžė, kad ši sistema yra tinkama ir naudojant klinikinio gydymo sąlygomis, pavyzdžiui, įvairiose geriatrijos paslaugas teikiančiose institucijose.
Anot E. Kazanavičiaus, prietaise veikianti sistema fiksuoja žmogaus kūno padėtį, pozą, judėjimą patalpoje. Tuo atveju, jeigu pastebimas neįprastas elgesys ar žmogus nugriūva, pultelis tai fiksuoja ir perduoda signalą nurodytam adresatui.
Šis prietaisas ne tik nustato žmogaus buvimo vietą, bet ir turi pagalbos mygtuką, kurį paspaudus galima informuoti prižiūrintį personalą arba pagalbos prašymą atšaukti, jeigu viskas yra gerai.
Pagalba senjorams į namus Lietuvoje galima parsisiuntus „SenjoroGO“ programėlę
Natūralu, kad greitėjant gyvenimo ritmui vis dažniau susimąstoma ir apie vienišų senolių likimą. Tam kuriamos ne tik įvairios pagalbos sistemos, bet ir buriamos profesionalių socialinių darbuotojų komandos. Vienas iš tokių projektų, vykdomų Lietuvoje, vadinasi „Senjoro“. Šioje komandoje dirbantys žmonės rūpinasi, kad senoliams nieko netrūktų, o jų užtarnautas poilsis nevirstų gyvenimo kančia.
Socialinių darbuotojų komanda vyksta pas senjorus į namus ir ne tik padeda jiems namų ruošoje, bet ir skatina rūpintis savo išvaizda, įtraukia senolius į mankštas, kultūrinį gyvenimą, padeda nuvykti į gydymo įstaigas bei parduotuves ir palengvina daugelio kitų darbų naštą kasdienybėje.
„Senjoro“ paslaugos į namus šiuo metu teikiamos 12-oje miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Telšiuose, Mažeikiuose, Kelmėje, Lazdijuose, Rokiškyje bei Kazlų Rūdoje.
Komandos teikia tiek pagalbos į namus, tiek dienos socialinės globos paslaugas. Įkainiai už šias paslaugas priklauso nuo asmens gaunamų pajamų ir paslaugos teikimo trukmės.
Tuo atveju, jei asmens pajamos yra mažesnės nei 294 eurai per mėnesį, už pagalbą į namus mokėti nereikia, esant 294-367,50 Eur mėnesinėms pajamoms, tokios paslaugos valandinis įkainis yra 0,33 Eur, asmeniui gaunant 367,50-441 eurus – 0,42 Eur už valandą, 441-514,50 eurų – 1 Eur/val., 514,50-588 eurus – 1,17 Eur/val., 588-661,50 Eur – 2 eurai valanda, 661,50-735 Eur – 2,24 eurai valanda, o jei asmens mėnesinės pajamos yra didesnės nei 735 eurai, valanda pagalbos įkainojama 3,34 eurais.
Asmuo taip pat gali rinktis ir dienos socialinę globą. Jos įkainiai svyruoja nuo 14,70 iki 182,75 eurų per mėnesį priklausomai nuo senjoro gaunamų pajamų.
Naujosios technologijos leidžia neatitrūkti nuo aktyvaus socialinio gyvenimo
Ir štai galime tarti didelį ačiū technologijoms, kurių dėka, nepaisant senjoro sveikatos būklės, jis vienaip ar kitaip gali prisijungti prie socialinio gyvenimo ir net skaityti vis naujas knygas.
Tam puikiai gali pasitarnauti mobiliosios programėlės, kurių dėka galima nenutrūkstamai susisiekti su artimaisiais realiu metu ir tą daryti vaizdo skambučiu.
Nenorintys ar neturintys sveikatos patys gamintis maisto senjorai taip pat gali pasinaudoti maisto pristatymą į namus siūlančiomis programėlėmis. Populiariausios Lietuvoje: „Wolt“ ir „Bolt Food“, nors pastaruoju metu sušmėžuoja ir vis nauji jų konkurentai.
Taip pat galima pasinaudoti ir apipirkimo parduotuvėse paslauga, kurios dėka neteks stovėti didžiulėse eilėse ar tįsti didžiausius krepšius į namus. Lietuvoje maistą iš prekybcentrių pristato tiek „Barbora“, tiek „LastMile“, „Wolt“ ar „Bolt Food“. Tam prireiks tik bankinės sąskaitos ir interneto ryšio.
Negalintys nuvykti iki gydymo įstaigų viešuoju transportu ar neturintys nuosavos transporto priemonės, senyvo amžiaus žmonės gali pasinaudoti taksi paslauga. Žinoma, viskas atsiremia į gaunamus finansus, tačiau galimybių sutaupyti pateikiama vis daugiau.
Ir, štai, senjorų gyvenimą puikiai gali palengvinti išmanieji namų prietaisai. Pavyzdžiui, išmanieji garsiakalbiai gali pranešti orų prognozes, nustatyti garsinius priminimus, skambinti, siųsti žinutes, paleisti muziką ir kt.[2]
Namuose taip pat gali būti naudojami išmanieji jutikliai, kurie stebi žmogaus kasdienę veiklą, namus ir, pastebėję ką nors neįprasta, siunčia signalus.
Ir, galiausiai, nuo senjorų gyvenimo yra neatsiejamas vaizdo durų skambutis, kurio dėka savo išmaniajame įrenginyje realiu laiku galima stebėti lauktus ar ne visai svečius. Šiuose įrenginiuose būna įmontuotas ir garsiakalbis, leidžiantis bendrauti su laukiančiu asmeniu ir tuo atveju, jei nėra galimybės prieiti prie durų, jos gali būti atidaromos nuotoliniu būdu.
