<h2>Sąskaitos vėl išaugs</h2>
<p>Išmanieji elektros skaitikliai, netrukus atsidursiantys prie kiekvieno namo ar buto, žymi vis spartesnės skaitmenizacijos rinkos pradžią Lietuvoje ir, savaime suprantama, Lietuvos piliečių piniginių tuštėjimą. Už naujoves, kurios labiau reikalingos įmonėms, žinoma, sumokės vartotojai, už kiekvieną elektros kilovatvalandę papildomai mokėdami apie 0,05 cento. O patys pirmieji, išmėginsiantys naująją technologiją bus tie, kurie elektros energijos suvartoja daugiausiai.</p>
<p>Projekto pirmasis etapas, atsiėjęs maždaug 150 mln. eurų, prasidės jau iki šių metų liepos 1-osios, kai vartotojų namuose bus pradėti diegti išmanūs skaitikliai, nebereikalausiantys papildomo dėmesio siekiant apskaičiuoti mokesčius ir vartotojui „palengvinsiantys naštą“, mat gyventojams nebereikės nurašinėti jų rodmenų[3].</p>
<blockquote>
<p>Kiek žmogui išties reikalinga ši nauja technologija ir kiek ji išties palengvins kasdienybę bei energijos vartojimo įpročius, nėra aišku. Bet už šį „malonumą“, kainavusį ir dar kainuosiantį ne vieną milijoną, turės sumokėti pats vartotojas. Už kilovatvalandę mokėdamas didesnį įkainį.</p>
</blockquote>
<p>Išmaniųjų skaitiklių diegimas vyks dviem etapais: pirmasis pradedamas įgyvendinti jau dabar ir palies suvartojančius daugiau nei 1 000 kWh per metus, o štai suvartojantys mažiau elektros energijos, pokyčių gali tikėtis jau nuo 2026-ųjų, kai baigsis dabartinių skaitiklių metrologinės patikros terminas. Iš pradžių šie bus diegiami didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje[2].</p>
<p>Pranešama, kad skaitiklius Lietuvoje diegs bendrovė iš Prancūzijos „Sagemcom Energy and Telecom“ kartu su partneriais. Tuo tarpu anot projektą įgyvendinančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto, programinę įrangą diegs „Siemens“, o ryšį įrenginiams teiks „Bitė Lietuva“[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elektra-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pakeisti elektros tiekėją taps sunkiau</h2>
<p>Nepaisant atsirandančių kelių patogumų vartotojui, kaip antai laiko sutaupymas nurašant skaitiklio rodmenis ir automatinis tiekėjo informavimas apie name dingusią elektrą, su skaitmeninių skaitiklių era ateis ir tam tikrų nepatogumų. Pavyzdžiui, tokį įrenginį įdiegus namuose, taps sunkiau pakeisti elektros tiekėją. </p>
<p>Anot asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, pakeisti operatorių fiziškai nevykstant į vietą ir nekeičiant įrenginių kartais taps net ir neįmanoma, mat tokių įrenginių gali būti ne keli vienetai, bet ir keli tūkstančiai ar net daugiau[4].</p>
<p>„Tele2“ technologijų direktorius Valerijus Kovzanas atkreipia dėmesį, kad galimybės priklauso ir nuo objekto dydžio, mat didesniuose objektuose modulį dar būtų galima keisti, o štai mažesniuose toks esą jau būna įdiegtas pačio gamintojo.</p>
<p>Pasak V. Kovzano, svarbiausia, kad įrenginys palaikytų eSIM funkciją – tokiu atveju virtualiosios SIM kortelės profilį pavyktų pakeisti ir nuotoliniu būdu. Tačiau, vėlgi, anot jo, jei įrenginių – tūkstančiai, net ir tai padaryti būtų sudėtinga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tiekejas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Technologijų diegimui „Ignitis grupė“ gavo 110 mln. eurų paskolą</h2>
<p>Dar 2020 metų rudenį „Ignitis grupė“ paskelbė gausianti net 110 mln. eurų vertės paskolą iš Europos investicijų banko (EIB), kad pagaliau būtų pradėtas įgyvendinti išmaniųjų skaitiklių projektas[5]. Tiesa, gautas lėšas įmonių grupė nusprendė paskirstyti ir suteikti paskolą „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO).</p>
<p>Tada bendrovė pranešė, kad pirmojo etapo įgyvendinimo metu planuojanti įsigyti maždaug 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių, o tiekėjai, dėl kurių buvo skelbtas konkursas, esą bus atsakingi už skaitiklių duomenų surinkimą ir komunikaciją bei IT sprendimus.</p>
<p>Praėjus beveik dviem metams, „Ignitis grupė“ pranešė, jog iš EIB gautą paskolą panaudos paskolindama 73 mln. eurų ESO išmaniųjų skaitiklių ir jų duomenų surinkimo bei valdymo IT sprendimams[6].</p>
<p>Tiesa, su pokyčiais diegiant išmaniuosius skaitiklius Lietuva gana uždelsė, mat pirmasis išmaniųjų skaitliukų diegimo etapas turėjo būti pradėtas dar praėjusiais metais, tačiau kad būtų reikiamai užtikrinti visi kibernetinio saugumo reikalavimai, buvo dar atidėtas[7].</p>
<h2>Ar tikrai šis sprendimas vartotojui padės sutaupyti?</h2>
<p>Vos prakalbus apie išmaniųjų skaitiklių diegimo pradžią Lietuvoje, ESO suskubo vertinti, jog ši naujovė – itin paranki vartotojams, mat žmogus galės stebėti elektros naudojimo pokytį ne tik naktį, bet ir dieną, kas 15 minučių[9]. Toks sprendimas esą sumažintų darbo krūvį ir ESO darbuotojams, mat patys skaitikliai informuotų tiekėjus apie avarijas ir gedimus.</p>
<p>ESO skaičiavimais, išmanieji skaitikliai per savo tarnavimo laiką atneštų ir finansinę naudą, kuri siektų beveik 90 mln. eurų. Tiesa, kol vienų kišenės bus plačiai atlapotos laukiant sugrįžtančio pelno, kitiems už tai gali tekti susimokėti netgi ir iš paskutinių turimų lėšų.</p>
<p>Tokį pokytį neigiamai įvertino Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis, kurio nuomone, vartotoją tai tik nuskurdins, o sprendimų priėmėjų argumentacija – neįtikinanti. Anot jo, dėmesį verčiau derėtų sutelkti į senų, „nupuvusių“ laidų keitimą naujais.</p>
<blockquote>
<p>„Sakyti, kad dabar žmonės kenčia dvasiškai, miršta, nubėgę kelioms sekundėms pasižiūrėti į skaitliuką, man intuityviai tai neatrodo problema. Tegul jie įrodo, kad tai yra milžiniška problema, pastato šią problemą į kontekstą visų kitų lietuviškų problemų ir tada pasižiūrėsime, juokinga ar nejuokinga šita argumentacija. Nes iš principo, taip, žmogaus laikas yra vertingas, ekonomistai žino, kaip įvertinti to laiko vertę, bet turi būti skaičiais parodyta. Dabar, sakau, viskas atvirkščiai. Vežimas prieš arklį, taip šalis ir gyvena. Ir tas galiausiai labai skurdina visuomenę“, – teigė R. Kuodis[9].</p>
</blockquote>
