Lietuvoje svarstoma idėja apie dronų kariuomenę
Karui Ukrainoje tęsiantis, dronai tapo neatsiejama šiuolaikinės karybos dalimi – jie ne tik stebi priešą, bet ir smogia taikiniams. Ukraina jau kuria oficialią „dronų kariuomenę“. O Lietuva? Ar žengs tuo pačiu keliu? Panašios idėjos jau svarstomos, o kasdieniame gyvenime skaitmeniniai pagalbininkai jau atlieka vis daugiau funkcijų.
Lietuvos kariuomenė patvirtina – bepiločiai orlaiviai jau integruojami į visus kariuomenės lygmenis, nuo taktinio iki operacinio. Ir tai – tik pradžia. Artimiausiu metu planuojama steigti specializuotus padalinius, skirtus vien tik dronų operacijoms. Tokie pokyčiai esą leis ne tik efektyviau vykdyti užduotis, bet ir saugoti gyvybes, nes technologijos leidžia atitraukti žmones nuo fronto linijos. Vis dėlto kariškiai pripažįsta: norint pilnai pereiti prie „dronų kariuomenės“ modelio, reikės laiko, naujų taktikų ir gerai parengtų operatorių[1].
Technologiniu požiūriu Lietuva tam jau pasirengusi. Gynybos ir saugumo pramonės atstovai teigia, kad mūsų šalies įmonės gamina įvairaus tipo dronus – nuo žvalgybinių iki atakos sistemų, ir jau dabar tiekia juos Ukrainai. Toks bendradarbiavimas suteikia vertingiausią dalyką – realų grįžtamąjį ryšį iš karo lauko, kuris padeda tobulinti įrangą. Lietuviški dronai naudojami ne teorijoje, o mūšio lauke.
Iki 2030-ųjų Krašto apsaugos ministerija planuoja į dronų technologijas investuoti beveik 300 mln. eurų. Jau dabar įsigyti įvairaus tipo bepiločiai orlaiviai už maždaug 80 mln. eurų. Šios investicijos nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į NATO partnerių patirtį ir karo Ukrainoje pamokas.
Be to, Lietuva perka dronus tik iš vietos gamintojų, taip skatindama šalies gynybos pramonės augimą. Tarp prioritetinių sričių įvardyta ir antidroninių bei elektroninės kovos sistemų plėtra.
Bepiločiai dronai tapo šiuolaikinės fronto linijos kariais
Tuo tarpu dronų armiją jau turi su Rusija vis dar kariaujanti Ukraina. Kai artilerijos atsargos išseko, o kareivių gyvybės atsidūrė pavojuje, dronai tapo aštriausiu šalies ginklu. Naudojami žvalgybai, tiksliems smūgiams ir kamikadzių misijoms, jie leidžia Ukrainai žvalgyti priešo judėjimą, naikinti tankus ir lėtinti Rusijos pažangą – ir visa tai su minimalia rizika žmonėms[2].
Ukrainos vyriausybės strategija aiški: greitai didinti mastą ir išlikti priekyje. Vien 2023 metais buvo apmokyta daugiau kaip 10 000 dronų pilotų, kurie yra dalis visos šalies pastangų skaitmenizuoti mūšio lauką. Tuo tarpu užkulisiuose tokie vadai kaip Giocondo ir jo dronų operatorių padalinys prisitaiko realiuoju laiku, keičia dažnius, kad atremtų Rusijos trukdžius, paleidžia sprogstamuosius dronus, kai pasirodo taikinys, ir nuolat tobulina taktiką, kad išgyventų.
Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas dar prieš keletą metų sakė, kad šios dronų pajėgos lems kitą karo etapą.
Dronai pamažu tampa nauja realybe – šalies miestuose jau zuja skaitmeniniai „patruliai“
O štai Alytus ruošiasi tapti pirmuoju miestu, kuriame nuo rudens prie daugiabučių konteinerių įėjimas bus įmanomas tik su specialiu raktu arba mobiliąja programėle.
Tokiu būdu gyventojai galės atrakinti būtent tą konteinerį – plastiko, mišrių ar maisto atliekų – ir taip padėti išmaniai valdyti atliekų rūšiavimą. Ši naujovė ne tik leis tiksliai fiksuoti, kiek ir kokių atliekų išmeta kiekvienas namas, bet ir padės keisti atliekų rinkliavos principą – vietoje mokėjimo pagal buto dydį bus mokama pagal realų šiukšlių kiekį.
Tuo tarpu dar pernai metais sostinės savivaldybė investavo 300 tūkst. eurų į šį projektą, o už šiukšlintojų pažeidimus gresia baudos nuo 600 iki 1 400 eurų. Dronai skraidydami stebi ir užfiksuoja ne tik pažeidėjus, bet ir užtikrina greitą reakciją, padėdami palaikyti miesto švarą ir tvarką.
