Alytuje – šiukšlių revoliucija: prie konteinerių tik su telefonu ar raktu
Kadaise išsakytos sąmokslo teorijos apie tai, kad greitu metu priverstinai „apsiženysime“ su savo išmaniaisiais, pasirodo, ne iš piršto laužtos. Štai Alytus taps pirmuoju, kuris išgyvens panašų eksperimentą – miestelėnams nešant šiukšles kartu reikės neštis ir telefoną arba namų raktus.
Alytuje gyventojai netrukus išbandys naujovę – prie šiukšlių konteinerių jie galės prieiti tik naudodamiesi specialiu raktu arba mobiliąja programėle. Nuo rugsėjo beveik pusšimtyje daugiabučių startuos bandomasis projektas, kurio tikslas – išmaniau valdyti atliekų rūšiavimą ir sąžiningiau paskirstyti išlaidas[1].
Kaip sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis, sistema bus paprasta: gyventojas prie konteinerių aikštelės priglaudžia raktelį arba telefoną ir atrakina būtent tą konteinerį, kurio reikia – plastiko, mišrių ar maisto atliekų. Tokiu būdu bus galima stebėti, kaip dažnai ir kokias atliekas išmeta kiekvienas namas, o tai padės įvertinti rūšiavimo kokybę.
Taip bus paprasčiau suprasti, kaip apskaičiuojama kaina už šiukšlių išvežimą
Pasak A. Uldukio, viena iš pagrindinių idėjų – keisti atliekų rinkliavos principą. Šiuo metu gyventojai dažnai jaučiasi mokantys nesąžiningai, nes kaina priklauso nuo buto dydžio, o ne nuo realaus atliekų kiekio. Įdiegus naująją sistemą būtų galima pereiti prie modelio, kai mokama už tai, kiek ir ko išmetama. Tiesa, iššūkių netrūksta – vienas didžiausių jų yra informuoti ir apmokyti gyventojus, ypač vyresnio amžiaus, kaip naudotis naujove.
Taip pat esą svarbu užtikrinti duomenų apsaugą – A. Uldukis ramina, kad surinkta informacija bus prieinama tik patiems gyventojams ir rinkliavą administruojantiems specialistams.
Jei bandymas bus sėkmingas, tikimasi, kad tokia sistema bus plėtojama ir kituose miestuose.
Šiukšlių kiekio apmokestinimo politika – ydinga?
Tuo tarpu patys gyventojai pastebi, kad jei šiukšlių išvežimo kaina yra skaičiuojama nuo jų kiekio, galima sulaukti priešingo efekto – esą tokiu atveju šiukšlės į konteinerius keliaus vos kartą ar kelis per mėnesį, o visus kitus kartus – į mišką.
Kiti tvirtina, kad gal miškų ir neapklos šiukšlių maišų klodai, bet praėjimas prie konteinerių gali greitai tapti sudėtingas – esą taupesni miestelėnai savo šiukšlėmis atsikratys būtent tokiu būdu, o baudas už tai mokės visi.
„Nu šakės, beskubėdamas prigrėbiai šiukšles, bet raktą pasiimti pamiršai. Palikai šiukšles prie konteinerio ir nuėjai, nes labai skubi. Atskrido varnų būrys, išdraskė maišą, pabiro, vėjas išnešiojo ir „gražu“, – dalinosi kita internautė.
Kiti juokėsi, kad neblogas „biznis“ užsisuks ir patiems raktų gamintojams – esą kiek tūkstančių papildomų raktų teks prigaminti ir kiek tūkstančių į verslininkų kišenes „sukris“.
Sostinės šiukšlintojus stebi ne tik kameros, bet ir dronai
Tuo tarpu dar pernai rugpjūtį sostinė Vilnius ėmėsi pradėti griežtą kovą su šiukšlintojais ir nusprendė skirti net 300 tūkst. eurų naujam projektui, skirtam pažaboti nenaudėliams dronų pagalba.
Greta miesto konteinerių buvo įdarbintos ne tik 69 vaizdo stebėjimo kameros, bet ir trys dronai, o netvarkingai atliekas paliekantiems gyventojams gresia baudos nuo 600 iki 1 400 eurų. Kaip teigė miesto savivaldybė, naujoji įranga skirta fiksuoti tuos, kurie prie konteinerių palieka didelių gabaritų atliekas, senas automobilių dalis ar pakuotes.
