<h2>Seimas pritarė šauktinių skaičiaus didinimui</h2>
<p>Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma didinti šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ribinius skaičius.</p>
<p>Už teisės akto pakeitimus vieningai balsavo 113 Seimo narių. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą[1].</p>
<p>Tačiau padaugėjus kariuomenėje šauktinių, kaip akcentuoja ekspertai, bus susiduriama su kita problema – labai menku Lietuvos jaunuolių fiziniu pasirengimu.</p>
<p>Tad lieka atviras klausimas – kokią naudą gaus Lietuva iš didesnio skaičiaus, tačiau silpnai pasirengusių ir, tikėtina, nemotyvuotų šauktinių?</p>
<h2>Vos pusės visų jaunuolių fizinis pasirengimas atitinka nustatytą ribą</h2>
<p>Šauktinių nauda kariuomenei abejoja ir dalis fizinio rengimo profesionalų. Pasirodo, Lietuvos jaunuolių fizinės ištvermės rodiklis yra menkstantis. Ekspertai teigia, kad tik vos pusės visų jaunuolių fizinis pasirengimas atitinka nustatytą ribą.</p>
<p>Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius dr. Arūnas Emeljanovas pasakoja, kad dar 2018 m. drauge su Krašto apsaugos ministerija buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad tik kiek daugiau nei pusė jaunų žmonių gali tarnauti kariuomenėje[2].</p>
<p>Tačiau, pasak jo, didžioji dalis ypatybių per pastaruosius du dešimtmečius, remiantis tyrimais, mažėjo:</p>
<blockquote>
<p>„Ypač svarbus dalykas – ištvermė. Tiek berniukų, tiek mergaičių, tiek penktokų, tiek dvyliktokų, kurie yra potencialūs šauktiniai, ji dabar mažesnė. Tai, kad ypač mažėja ištvermė, kelia didžiausią susirūpinimą."</p>
</blockquote>
<p>Profesoriaus teigimu, su juo bendravę tarnaujantys žmonės pažymėjo, kad būtent ištvermė kariuomenėje ir yra vienas iš svarbiausių dalykų.</p>
<p>Panašius duomenis yra patvirtinusi ir pati Krašto apsaugos ministerija. </p>
<p>Karių fizinio parengtumo riba yra matuojama balais. Maksimalus jų skaičius – 300, o apatinė galima riba – 180. </p>
<blockquote>
<p>Anot ministerijos, paėmus vieną kariuomenės Sausumos pajėgų dalinį ir pažvelgus į paskutinio šaukimo statistiką (maždaug 1,5 tūkst. karių), matyti, kad ateinančių į tarnybą karių fizinio pasirengimo vidurkis realiai vos siekia apatinę ribą.</p>
</blockquote>
<p>Pabrėžiama, kad baigiantis tarnybai dar kartą atlikus tuos pačius testus, rezultatų vidurkis šokteli iki beveik 240 balų.</p>
<blockquote>
<p>Karo medicinos tarnybos 2021 m. duomenimis, tinkamais atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pripažinti tik 50,8 proc. šauktinių iš visų patikrintų Karinės medicinos ekspertizės komisijoje.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/filip-andrejevic-1ltunock3es-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didinamas šauktinių, karių ir kariuomenės personalo skaičius</h2>
<p>Jei Seimas antru balsavimu galutinai patvirtins savo apsisprendimą didinti šauktinių skaičių, jų būtų nuo 3 400 iki 4 400. Teigiama, kad pasiekus šią ribą būtų užtikrinamas pakankamas ir nepertraukiamas karių rengimas.</p>
<p>Taip pat būtų didinamas ir kariūnų bei kariuomenei reikalingo personalo skaičius.</p>
<p>Nustačius didesnį maksimalų leistiną ribinį kariūnų skaičių nuo 320 iki 440, kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją būtų galima priimti iki 110 kariūnų.</p>
<p>Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius vietoj 1 500−4 000 siektų nuo 2 500 iki 5 000.</p>
<p>Ketinama didinti ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičių nuo 1 800 iki 2 050. Tai daroma atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/james-lee-1i0jgqetxvq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parlamentarų nuomonės išsiskyrė</h2>
<p>Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, per kelerius metus didinant šauktinių ribinius skaičius, visuotinis šaukimas būtų <em>de facto</em> pasiektas[3].</p>
<blockquote>
<p>„Dabar Krašto apsaugos ministerijos studijos rodo, kad privalomas šaukimas po mokyklos reikštų, kad galima pašaukt 6 100 jaunuolių, dabar ribinis skaičius, kurį svarstom komitete (įstatyme dėl kariuomenės struktūros), yra 4 400“, – gegužės mėnesį kalbėjo komiteto vadovas.</p>
</blockquote>
<p>Dalis parlamentarų anksčiau pasirodžiusius siūlymus dėl visuotinio šaukimo vertino atsargiai. Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad visuotinis šaukimas neatitinka profesionalios kariuomenės modelio:</p>
<blockquote>
<p>„Aš esu profesionalios kariuomenės šalininkas. Gerai finansuojamos, gerai paruoštos, gerai apginkluotos."[4]</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Saulius Skvernelis teigė, kad šiuo metu poreikio keisti kariuomenės modelį nėra:</p>
<blockquote>
<p>„Dabar tokio poreikio nėra ir tas modelis, kuris šiuo metu taikomas, profesionalios karo tarnybos ir šauktinių tarnybos yra optimalus ir pasiteisinęs."</p>
</blockquote>
