<h2>Dešimtys mokyklų kasmet užveria duris užkirsdamos kelią kaimo vaikų išsilavinimui</h2>
<p>Švietimo sistema Lietuvoje neišvengia daugybės iššūkių: nuvertėjusi mokytojo profesija bei jaunų specialistų trūkumas, maži atlyginimai, sudėtingas darbas – tai tik ledkalnio viršūnė problemų, krečiančių Lietuvos mokyklas. Esmė jau ne vienerius metus slypi vienoje problemoje – sparčiai mažėja moksleivių skaičius. Tokia padėtis priverčia užverti rajono mokyklų duris, o likę moksleiviai pastatomi į nepatogią poziciją, kai ties klaustuku atsiduria visas jų likęs išsilavinimas.</p>
<p>Dėl milžiniškų emigracijos tempų, per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje sumažėjo tiek moksleivių, tiek ir pačių mokyklų skaičius. Dalyje mokymo įstaigų priskaičiuojami vos keliasdešimt moksleivių, tačiau potencialus jų uždarymas kursto vietinių bendruomenių aistras, mat grasina be išsilavinimo palikti pačių mažiausių kaimelių vaikus.</p>
<p>Vis dėlto, vilties jas atgaivinti taip pat nėra: vyresnio amžiaus mokytojams tai paskutinės darbovietės, o jaunų mokytojų pritraukti į provincijas šansų praktiškai nėra – jų trūksta ir didmiesčiuose. Be to, kaimo mokyklos dažnu atveju negali konkuruoti ir šiuolaikinių ugdymo priemonių srityje, todėl kenčia moksleivių išsilavinimo kokybė, kas gali nulemti ateities pasirinkimus. </p>
<p>Tikrąjį problemos mastą akivaizdžiai nusako statistika. 2000-aisiais Lietuvos mokyklose mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių ir veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. Po dešimtmečio, 2010-ais, moksleivių skaičius siekė jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokyklos. Praėjusiais metais, jau tik 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose[1].</p>
<p>Per ketverius metus, nuo 2016-ųjų iki 2020-ųjų, šalyje užsidarė net 176 mokyklos. Šių metų rugsėjo 1-ąją duris atvėrė 954 mokyklos, į jų klases sugrįžo ar pirmą kartą įžengė 327 tūkst. mokinių. Nors šiais metais moksleivių skaičius ir išaugo 3 tūkst., šis pokytis siejamas su Vilniaus plėtra ir gyventojų skaičiaus augimu dalyje savivaldybių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/anton-sukhinov-_c2a8thekks-unsplash.jpg" alt="Mokslas" /></p>
<h2>Biurokratiniai pokyčiai paskatino švietimo sistemos tinklo griūtį</h2>
<p>Ilgus metus veikęs mokyklų tinklas buvo išardytas valdžios sprendimu. Nuo 2005-ųjų iki 2014-ųjų Lietuvoje vyko bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka: padaugėjo gimnazijų, pagrindinės mokyklos tapo progimnazijomis, daugybė moksleivių įpusėję savo ugdymo kelią buvo priversti keisti mokyklą vardan tolimesnio išsilavinimo svarbos. Būtent nuo minimų metų ir pradėtas fiksuoti didžiausias moksleivių skaičiaus disbalansas.</p>
<p>Dabar Lietuvoje veikia 954 mokyklos, iš jų, 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia nei šimto. Problema yra ir ta, kad mokinių skaičius tiesiogiai koreliuoja su baigiamųjų egzaminų rezultatais, kas nulemia jaunuolio tolimesnių pasirinkimų galimybes. Pagal 2018 – 2020 metų valstybinių egzaminų rezultatus, išskiriama, kad egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai.</p>
<p>Statistikai beveik vieningai pritaria ir ugdymo specialistai, kurie akcentuoja net ir pradinio ugdymo svarbą, išskirdami kaip svarbu yra tai, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Vėlesnėse klasėse, ryšys tarp mokyklos dydžio ir galimybių bei ugdymo kokybės tampa ypač svarbus: tinkamai aprūpintos klasės, šiuolaikiškos priemonėmis, laboratorijos bei neformalios veiklos yra plačiau prieinamos didesnėse ugdymo įstaigose, tačiau šios, yra toliau nuo namų moksleiviams iš itin atokių gyvenamųjų vietų.</p>
<p>Tuo tarpu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teigia, kad svarbu, jog visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena:</p>
<blockquote>
<p>„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi", – teigia ministrė[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kyo-azuma-x_tjkvu1fja-unsplash-1.jpg" alt="Švietimo sistema Lietuvoje" /></p>
<h2>Pertvarkius mokyklų sistemą pagerėtų ir mokymosi rezultatai</h2>
<p>Lietuvos švietimo sistema rūpinasi ir tarptautinės organizacijos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pakartotinai teikia rekomendacijas Lietuvai ir pabrėžia, kad mokyklų dydis ir pasiekimai yra susiję. Jeigu mokyklų tinklas būtų pertvarkytas, kad mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas galėtų pakiltų 9 proc. EBPO 2020-ųjų analizėje pažymima, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.</p>
<p>Vis tik, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė teigia, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, o čia svarbus ir savivaldybės vaidmuo:</p>
<blockquote>
<p>„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip", – teigia J. Šiugždinienė.</p>
</blockquote>
<p>Nors ministerija akcentuoja, kad šalyje pasitaiko atvejų, kai savivaldybės mokykloms papildomai skiria savo lėšų, akivaizdu, kad poreikis didesnis nei gali pasiūlyti savivalda. Kai mokyklose kritiškai trūksta moksleivių, mažinamos ir ugdymo plano valandos. Tuomet kenčia ir patys mokytojai, kurie nebegali dirbti pilnu etatu. Jeigu finansai mažinami iš esmės, tuomet lėšų ima stigti ir naujiems vadovėliams, ir tų pačių mokytojų tobulėjimui, kas lemia moksleivių švietimo kokybę bei potencialiai prastesnius egzaminų rezultatus.</p>
<p>Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje yra daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių.</p>
