Siūloma buvusio finansų ministro Šadžiaus kandidatūra
Lietuva žengia svarbų žingsnį Europos mastu: buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius nominuotas Lietuvos kandidatu į Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojo ir vykdomosios valdybos nario postą. Sprendimą pritarė Vyriausybės Europos Sąjungos komisija, o kandidatūra sulaukia palaikymo dėl ilgametės patirties finansų srityje.
R. Šadžius tris kartus ėjo finansų ministro pareigas ir buvo vienas pagrindinių Lietuvos prisijungimo prie euro zonos 2015 metais iniciatorių. Vėliau jis dirbo Europos Audito rūmuose, kur specializavosi bankų, kapitalo rinkų ir finansinės valdysenos srityse. Kandidatas teigia, kad „stiprus euras – ne tik ekonominio klestėjimo, bet ir Europos saugumo garantas“, o sukaupta patirtis gali būti sėkmingai panaudota ECB veikloje[1].
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad R. Šadžiaus nominacija prisidėtų prie geografinio balanso ECB vykdomojoje valdyboje: iki šiol joje nebuvo atstovų iš po 2004 metų prie ES prisijungusių šalių.
„Per dešimtmetį nuo euro įvedimo Lietuva pasiekė išskirtinai gerų ekonominių rezultatų ir tapo vienu ryškiausių euro teikiamos naudos pavyzdžių.“ – sakė ministras K. Vaitiekūnas.
Euro zonos valstybės kandidatus į ECB pirmininko pavaduotojo postą gali teikti iki 2026 m. sausio 9 d. ECB vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas, jo pavaduotojas ir keturi nariai, skiriami aštuonerių metų kadencijai. Bankas valdo eurą, formuoja ir vykdo ES ekonominę bei pinigų politiką, nustato palūkanų normas, tvarko užsienio valiutos atsargas ir siekia kainų stabilumo bei ekonomikos augimo. ECB būstinė įsikūrusi Frankfurte prie Maino, Vokietijoje.
Ką mano Lietuvos gyventojai?
Tačiau gyventojų nuomonės apie kandidatą finansų srityje yra itin kritiškos. Dauguma pabrėžia jo kompetencijos trūkumą ir praeities spragas: vieni atkreipia dėmesį, kad būtent šis asmuo slėpė artėjančią finansų krizę, nekaupė jokio finansinio rezervo ir leido padidinti pensijas tiek, kad Sodroje susidarė milijardinė skylė.
Kiti kritikuoja jo išsilavinimą ir profesinį pasirengimą, primindami, kad R. Šadžius pagal specialybę esą nėra finansininkas ir turi sovietinį išsilavinimą. Taip pat pasitaiko nuomonių, jog dabartinis kandidatas jau turėtų būti pensijoje, o ne eiti aukštas pareigas.
Gyventojai dažnai kaip alternatyvą siūlo Jakeliūną – kaip jie patys teigia – patyrusį bankininką, neturintį komunistinės praeities, kuris, jų manymu, labiau tiktų Lietuvos finansų ministru, jei dabartinis kandidatas gautų kitą postą.
2008-aisiais sąmoningai nutylėjo apie Lietuvoje artėjančią krizę
Tuo tarpu dar 2018-aisiais Seime liudijęs R. Šadžius prisipažino, kad beveik prieš dešimtmetį sąmoningai nutylėjo apie artėjančią ekonominę krizę. Jis aiškino, kad tokį sprendimą priėmė siekdamas išlaikyti gyventojų pasitikėjimą ir užtikrinti palankesnes skolinimosi galimybes, tačiau pripažino, jog valstybės tarnautojų algų didinimas prieš pat krizę buvo nesuvaldytas ir prisidėjo prie didelių biudžeto išlaidų[2].
Pasak Šadžiaus, net ir įspėjus apie krizę, jis nebūtų galėjęs pakeisti situacijos, todėl jo atsistatydinimas nieko nebūtų pakeitęs. Pirmieji rimti įspėjimai apie Lietuvos ekonomikos smukimą pasirodė 2007 metų rugsėjį, tačiau prognozės buvo nevienareikšmės, o tiksliai nuspėti 2009 metų rezultatus buvo neįmanoma.
Buvęs ministras teigė, kad kreiptis į Tarptautinį Valiutos Fondą tuo metu nebuvo pasirinkta dėl baimės dėl lito devalvacijos, ypač stebint Latvijos patirtį, nors vėliau TVF reikalavo sumažinti valstybės sektoriaus atlyginimus. Jis pabrėžė, kad nėra ekonomikos ekspertas, o svarbiausia krizės metu yra politinis procesas.
Šadžius pažymėjo, kad dabartinė krizės valdymo sistema veiktų kitaip, nes prieš krizę trūko taisyklių ir atsakomybės skolinimosi klausimais, tačiau jo pripažinimas aiškus – apie artėjančią krizę sąmoningai nebuvo atvirai informuota visuomenė.
