- Audito duomenys rodo, kad Lietuva gali prarasti dalį ES fondo lėšų
- Lietuva spėjo įsisavinti vos mažiau nei 30 proc. jei skirto ES finansavimo
- Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos yra svarbios Lietuvos vystymuisi
Audito duomenys rodo, kad Lietuva gali prarasti dalį ES fondo lėšų
Lietuva susiduria su rimta grėsme netekti dalies Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, kurių bendra suma siekia 3,8 mlrd. eurų. Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidžia, kad šalies valdžia vėluoja įgyvendinti numatytus įsipareigojimus, kurie yra būtini tam, kad Lietuva gautų visą numatytą finansavimą. Jei šie įsipareigojimai nebus įvykdyti laiku, tai gali turėti rimtų pasekmių ekonomikai, inovacijų skatinimui ir infrastruktūros plėtrai[1].
Valstybės kontrolės atlikto audito metu paaiškėjo, kad Lietuva gali nepasiekti kelių svarbių rodiklių, susijusių su ekologiškomis transporto priemonėmis, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, startuolių ekosistemos plėtros stiprinimu bei mokslo ir verslo dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose skatinimu. Šie rodikliai buvo esminiai veiksniai, dėl kurių šaliai buvo skirta RRF parama, tad jų neįgyvendinimas gali lemti finansavimo mažinimą.
„Įvertinę 45 rodiklių rizikingumą, nustatėme, kad 12 iš jų nebus pasiekti planuota apimtimi, o 19 gali būti nepasiekti laiku arba pasiekti ne pilnai, todėl rizikuojama gauti ne visą Lietuvai skirtą plano finansavimą ir neįvykdyti su rodikliais susijusių nacionalinių pažangos tikslų švietimo, mokslo, inovacijų, žaliosios pertvarkos srityse“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas[2].
Iki lapkričio pabaigos Lietuva jau buvo atsilikusi įgyvendindama 10 iš 98 rodiklių, o penki iš jų buvo pagrindinė priežastis, kodėl šalis pavėlavo pateikti prašymą dėl 477,5 mln. eurų negrąžintinos paramos dalies išmokėjimo.
Tai rodo sistemines problemas įgyvendinant reformas ir investicinius projektus, kurie turėjo būti vykdomi sklandžiai.
Lietuva spėjo įsisavinti vos mažiau nei 30 proc. jei skirto ES finansavimo
Nors jau sudarytos sutartys dėl 93% investicijų, realiai jų išlaidos net nesiekia 30% Lietuvai skirto finansavimo. Tai reiškia, kad per likusį laiką reikės investuoti mažiausiai 2,8 mlrd. eurų, arba 74% visų numatytų lėšų. Valstybės kontrolės atstovai įspėja, kad toks mažas lėšų įsisavinimo tempas kelia rimtą pavojų sėkmingam plano įgyvendinimui.
Lėšų įsisavinimo tempo problema rodo, kad daugelis projektų vis dar yra tik pradiniame etape. Jei jie nebus paspartinti, Lietuva gali ne tik prarasti finansavimą, bet ir susidurti su ilgalaikiais ekonominiais nuostoliais, nes planuotos investicijos gali būti neefektyviai išnaudotos arba atidėtos neribotam laikui.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos yra svarbios Lietuvos vystymuisi
RRF yra vienas didžiausių finansinių mechanizmų, skirtų padėti ES šalims narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos ir skatinti tvarų augimą. Lietuvai ši priemonė buvo itin svarbi siekiant stiprinti ekonomikos transformaciją, investuoti į inovacijas ir ekologiškas technologijas bei norint modernizuoti viešąją infrastruktūrą.
Spalio mėnesį Europos Komisija (EK) patvirtino atnaujintą Lietuvos RRF finansavimo paketą, kurio vertė – 3,85 mlrd. eurų. Iš jų 2,3 mlrd. eurų sudaro ES dotacijos, o 1,55 mlrd. eurų – paskolos. Tai reiškia, kad didelė dalis šių lėšų yra skirta negrąžinamai paramai, todėl jų netekimas gali reikšmingai paveikti valstybės biudžeto galimybes investuoti į strategines sritis.
Jeigu Lietuva nesugebės įgyvendinti įsipareigojimų pagal ES reikalavimus, blogiausios pasekmės gali būti kelios. Pirma, šalis gali gauti mažiau lėšų, o tai reikštų, kad dalis numatytų reformų ir projektų gali būti atidėti ar apskritai neįgyvendinti. Antra, tai gali pakenkti Lietuvos, kaip patikimos ES narės, reputacijai, o tai gali turėti įtakos būsimoms finansavimo galimybėms.
Be to, neįgyvendinti projektai reikš, kad Lietuvos ekonomika praras galimybę modernizuotis tokiose svarbiose srityse kaip transportas, inovacijos ir moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, tai gali lemti, kad šalies įmonės ir startuoliai praras galimybę dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, mažindami inovacijų skaičių ir konkurencingumą.
Atsižvelgiant į didėjančias rizikas, Lietuva jau pradėjo derybas su Europos Komisija dėl rodiklių peržiūros ir galimų korekcijų. Valstybės kontrolės duomenimis, gali būti siekiama sumažinti kai kuriuos rodiklius, ieškoti alternatyvių būdų jiems pasiekti arba perorientuoti dalį finansavimo į mažiau ambicingus projektus.
