Valdžia sako, kad Lietuvoje investuoti nori dažnas verslininkas
Pastarieji keleri metai, anokia paslaptis, buvo itin sudėtingi visame pasaulyje. O sudėtingais laikotarpiais, žinia, verslo investicijos prislopsta. Tačiau mūsų valdžios ruporai skelbia, kad Lietuvos ekonomika tiek atspari sukrėtimams, kad investuotojai mielai renkasi čia investuoti, nepaisydami nei pandemijos, nei karo, vykstančio pašonėje. Paradoksalu tai, kad patys verslininkai situaciją mato kiek kitaip.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri yra iš esmės labiausiai tiesiogiai susijusi su verslu ir investicijomis, kalba, kad nepaisant pasaulinių krizių, Lietuvai praėjusieji metai buvo tiesiog rekordiniai investicijų prasme.
„Tačiau nepaisant pasaulinių iššūkių, praėjusiais metais Lietuvai pavyko pritraukti rekordinį skaičių tiesioginių užsienio investicijų (TUI): uždaryti net 57 projektai, kuriais per trejus metus planuojama sukurti daugiau nei 5 000 darbo vietų ir investuoti 134,5 mln. Eur į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 30 naujų įmonių, o 27 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus“, – rašo ministerija.
Be abejonės, reikia suprasti, kad jokios didelės investicijos į šalį neateina per kelis mėnesius, pusmetį ar net metus. Paprastai iki tol, kol investicijos realiai pasiekia valstybę, planai būna sudėlioti jau keletą metų prieš tai, vadinasi, planuojant investicijas mūsų šalyje, tikėtina, dažnu atveju nei pandemijos, nei Rusijos sukelto karo Ukrainoje nebuvo nei kvapo.
IT sektorius: norėtų rinktis Lietuvą, bet praktiškai bėga kitur
Ta pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad Lietuvoje dominuoja programinės įrangos kūrimo, finansinių technologijų bei žaidimų industrijos įmonės.
„Lietuvą pasirinko 21 nauja technologijų įmonė, tarp kurių JAV dirbtinio intelekto valdymo platforma „Raydiant“, tarptautinė IT konsultacijų ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „birkle IT“, Vokietijos informacinių technologijų srities veteranė „GOD“ bei Nyderlandų programinės įrangos vystymo įmonė „Blis Digital“.
Kiti 13 projektų yra jau Lietuvoje įsikūrusių įmonių plėtra: technologijų bendrovė „Nortal“, Nyderlandų finansinių technologijų kompanija „Hyarchis“, mokėjimų apdorojimo sprendimus siūlanti įmonė „Paystrax“, Norvegijos meteorologinių prognozių paslaugų teikėjas „StormGeo“, – rašo ministerija[1].
„Investuok Lietuvoje“ teigia, kad labai didelį spyrį technologijų spurtui Lietuvoje padarė Baltarusijos žaidimų kūrėjos „Wargaming“ persikėlimas į Lietuvą. Minėta įmonė bėgo į mūsų šalį nuo Baltarusijos režimo.
Tačiau tie, kurie dirba su verslininkais ir investuotojais iš arti, mato visai kitokį paveikslą.
Verslininkas Mindaugas Busila sako, jog jo patirtis gerokai niūresnė, nei bando nupiešti valdžia.
„Dar prieš Rusijos karą susipažinau su vienu IT įmonės vadovu iš Baltarusijos. Jis norėjo verslą iškelti iš tėvynės į Lietuvą. Kaip jis sakė, nors Baltarusijoj mokesčiai IT kompanijoms mažesni kelis kartus nei Lietuvoje, bet labai sunku dirbti, kai pirmą pusmetį sėdi viena pusė darbuotojų, o antrą pusmetį pasodina kitą pusę.
Dėl persikėlimo į Lietuvą konsultavosi su „Invest Lithuania“ agentūra, kurios darbą labai gyrė. Ir gyrė, beje, daugelis asmenų, kurie turėjo su šia agentūra reikalų“, – rašo M. Busila.
Tačiau panašu, kad pagyrų užteko tik IT įmonei pabėgti iš Baltarusijos, bet neužteko jų tam, kad įmonė pasiliktų Lietuvoje visam laikui…
Paaiškėjo, kad gražių kalbų nepakanka, dar reikia ir palankių sąlygų verslui, jei norima, kad iš tų pritrauktų projektų didžioji dalis nepersikeltų į kitas šalis.
„Po trijų mėnesių analizės Lietuvoje IT įmonė galiausiai nusprendė keltis į Estiją ir Lenkiją. Įmonės vadovo atsakymas buvo paprastas – Lenkijoje ir Estijoje viskas tiesiog paprasčiau, greičiau ir lengviau. Įmonė į Lietuvos biudžetą galėjo sumokėti keliolika ar keliasdešimt milijonų mokesčių per metus, tiek nuo DU tiek PVM“, – rašo verslininkas.
Verslininkai, su kuriais jis kalbėjosi, pasakojo susidūrę net ir su tokiomis buitinėmis problemomis kaip būstas nuomai – šeimai nebuvo įmanoma rasti normalaus gyvenamojo būsto.
Galima, žinoma, klausti kodėl, tačiau atsakymo toli ieškoti nereikia – labai didelę dalį laisvų būstų užėmė iš Ukrainos bėgantys žmonės.
Lietuva nepasinaudoja galimybėmis pritraukti gerų darbuotojų
M. Busila sako, kad Lietuva nepasinaudoja galimybėmis ir neieško, kaip pritraukti gerų specialistų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Iš tiesų, Lietuvoje šiuo metu yra virš 75 tūkst. ukrainiečių, taip pat Baltarusijos piliečių. Pastarieji į Lietuvą dažniausiai bėga neapsikentę Baltarusijos režimo, tačiau dažnai Lietuvoje pasakoja susiduriantys su neigiamu požiūriu į juos, esą į juos čia žiūrima kaip į šalies agresorės piliečius.
Tai taip pat neprisideda prie noro čia dirbti ir kurti darbo vietų kitiems.
Tačiau ir iš čia atvykusių ukrainiečių tik nedidelė dalis dirba aukštos kvalifikacijos darbus.
Lietuva, tiesa, didžiuojasi sklandžiu užsieniečių įdarbinimu, tik kad labai jau maža jų dalis dirba itin aukštos kvalifikacijos darbus arba patys kuria verslus Lietuvoje. Nors, reikia pripažinti, Ukrainoje verslių žmonių tikrai netrūksta.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba per 1,4 tūkst. arba 8 proc. ukrainiečių.
Ukrainiečiai mūsų šalyje dirba įvairius darbus, yra dirbančių ir verslo ir administravimo specialistais logistikos ir pardavimo srityse, sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, inžinerijos specialistais.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 11,4 tūkst. – ukrainiečių, t. y. 65,6 proc. įsidarbinusių nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba 4,6 tūkst. ukrainiečių, t. y. ketvirtadalis dirbančiųjų. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių vidutinis darbo užmokestis siekia apie 1 000 Eur „ant popieriaus“[2].
Užsieniečiam lietuviški mokesčiai sunkiai suprantami, o kai kurie net pateko į pensijų kaupimo pinkles
„Jau teko bendrauti su virš 50 asmenų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Deja, bet argumentai tie patys: laisvai samdomi darbuotojai Lietuvos net nesvarsto, yra kas dirba ir gyvena čia, bet registruojasi ne Lietuvoje. Lietuvos mokesčiai užsieniečiams sunkiai suprantami ir sunkiai paskaičiuojami. Be to, mokesčiai nėra maži“, – pastebi verslininkas M. Busila.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuva sugebėjo užsieniečius net įtraukti į II pakopos pensijų ratą, nors jie čia pensijos gauti net neplanuoja. Pasirodo, iš priverstinio kaupimo pensijai pabėgti negali ne tik lietuviai…
„Kai kurie nesupranta, kodėl turi mokėti įmokas pensijai, jeigu jie čia neplanuoja ir net neturi galimybių gauti pensijos? Ypač neaiški yra antra pakopa, į kurią kai kurie „įkliuvo“. Negaliu patikrinti, bet negi ir juos automatiškai įtraukė?
Baltarusiai skundėsi negatyviu lietuvių požiūriu į juos – tame tarpe visokie turto pirkimo draudimai ar bent jau komunikacija apie tai. Tai, kad iš Baltarusijos ir Ukrainos bėga protai, yra tragedija šioms šalims, bet tai taip pat yra galimybė Lietuvai. Galimybė, kuria, mano subjektyvia nuomone, Lietuva naudojasi silpnai“, – rašo M. Busila[3].
