Lietuva: nusivalius veidą į trispalvę – apdovanojimas, sudeginus LGBT vėliavą - suėmimas

Nepaisant gautų leidimų, policija nusprendė sustabdyti performansą „Spalvos sušildo“

LGBT eitynės Vilniuje sulaukė ne tik jų palaikytojų, bet ir savo nuomonę norėjusių pareikšti protestuotojų. Vienas iš jų buvo visuomenininkas Raimondas Šimaitis, sugalvojęs prie M. Mažvydo bibliotekos surengti performansą „Spalvos sušildo“. Tačiau jo noras sudeginti spalvotas juosteles baigėsi policijos pareigūnų įsikišimu ir pradėtu tyrimu dėl nusikalstamos veikos.

Dar prieš akciją su vaivorykštinėmis juostelėmis R. Šimaitis patikino norintis parodyti, jog „nereikia bijoti spalvų, jos gali ir šildyti, o ne tik gąsdinti tuos, kurie jų bijo“. Performanso organizatorius taip pat užsiminė, kad kita šios akcijos žinia bus atskleista savaitės eigoje, jau po renginio.

Tiesa, būnant akcijos vietoje jis pagaliau paaiškino pagrindinį tikslą – parodyti didžiųjų „tolerantų“ netoleranciją kitaminčiams. Vyro žodžiai greitai pasitvirtinto, nes prie jo pradėjo kabinėtis vienas eisenos dalyvių ir išvadino „Gražulio gaidžiu“. Vėliau R. Šimaitis užkliuvo ir net valandą jį stebėjusiems pareigūnams.

R. Šimaitis buvo gavęs Vilniaus savivaldybės leidimą savo performansui. Jis taip pat užtikrino visą reikalingą saugumą: informavo policiją, turėjo gesintuvą, kitas priešgaisrines apsaugos priemones ir žadėjo laikytis LR teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Tačiau nepaisant visų įvykdytų formalumų, policijos pareigūnai kelis sykius patikrino vyro daiktus, dokumentus, o paskutinę sekundę pasakė, kad jis apskritai neturi teisės deginti „vėliavos“. Kodėl policininkai nusprendė, kad tai buvo vėliava, lieka neaišku, nes pats visuomenininkas prie bibliotekos turėjo tik keturias spalvotas medžiagos atraižas.

R. Šimaitis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nes padegė LGBT spalvų audinių skiautes

Kadangi vyras buvo gavęs savivaldybės leidimą ir užtikrino visišką saugumą, jis nusprendė neklausyti viešojo saugumo tarnybos atstovų ir vis tiek atlikti tai, ką planavo. Tačiau pareigūnai grubiai pertraukė akcijos organizatoriaus veiksmus.

Greiti viską stebėjusių pareigūnų veiksmai iš dalies sustabdė performansą, mat jį atlikęs visuomenininkas nespėjo ištiesti rankų ir jas susišildyti virš degančių juostelių, „taip parodant jog spalvų nereikia bijoti, jos šildo“^[1]. Tačiau vaivorykštės spalvų skudurai spėjo pilnai sudegti, pareigūnams neišgelbėjus jų likučių.

Pačiam akcijos organizatoriui buvo uždėti antrankiai ir jis sulaikytas, nes „nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų“. Tiesa, kodėl buvo apribota vyro saviraiškos laisvė, nė vienas iš įvykyje dalyvavusių pareigūnų taip ir negalėjo paaiškinti. Jei dėl to būtų kalta tik ugnis, tuomet kodėl, kai beveik toje pačioje vietoje knygas degino seimo narys Tomas Raskevičius, pareigūnai tame nematė nieko blogo?

Vėliau buvo pareikšta keista detalė: įtariama, kad R. Šimaitis padarė nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 170 str. 2d. Taigi, R. Šimaitis yra kaltinamas neapykantos kurstymu ir yra teigiama, kad jis esą^[2]:

„viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“.

Jei visuomenininkas būtų pripažintas kaltu, jam grėstų bauda ar net laisvės atėmimas iki 2 metų. Kol kas iš vyro atimti ginklai, telefonas, taip pat jam draudžiama išvykti iš šalies.

O po trumpo sulaikymo į laisvę išėjęs R. Šimaitis neigė kaltinimus ir negalėjo suprasti, kodėl buvo suimtas ir sulaukė kaltinimų^[3]:

„Savivaldybei apie renginį pranešta tinkamai. Gesintuvais pasirūpinta, nedegiu metaliniu paviršiumi pasirūpinta. Į įvairių ko gero psichiškai nestabilių asmenų provokacijas nereagavau (tas su riedučiais labai lindo). Į niekieno erdvę nelindau, performansą vykdžiau ten, kur ir nurodžiau pranešime, nesuvaržiau niekieno laisvės, nesityčiojau, neniekinau, nekursčiau.“

Į trispalvę veidą nusivalęs D. Liškevičius apdovanotas už kultūrinių stereotipų kritiką

Keista, tačiau kitas performansas, kuris buvo atliktas su Lietuvos vėliava ir daug žmonių nuomone prilygo trispalvės išniekinimui, sulaukė visiškai kitokio teisėsaugos ir meno atstovų elgesio. Vyrui iškelta byla dėl valstybinių simbolių išniekinimo buvo nutraukta. Negana to, jis gavo 32 000 Eur valstybinę premiją už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis.

77.lt primena, jog Dainius Liškevičius 2000 metais buvo atlikęs videoperformansą „Kliaksas/ Restartas“. Šio performanso metu autorius išsitepa veidą šokoladu, kuris tikriausiai simbolizuoja fekalijas. Vėliau tokį veidą vyras nusivalo į Lietuvos vėliavą.

Lietuvos žiniasklaida rašė, jog „kūrėjui apmaudu, kad viena visuomenės grupė spekuliuoja jausmais, lyg aukščiau iškėlęs trispalvę ar labiau ja mojuodamas esi didesnis patriotas.“ D. Liškevičius tikino, jog ikiteisminio tyrimo apskritai neturėjo būti^[4]:

„Ikiteisminis tyrimas neturėjo prasidėti. MO muziejaus vadovė ir įkūrėjas buvo pakviesti liudyti, kaip liudininką galėjo iškviesti ir mane. Ir viskas tuo būtų baigęsi. Deja, dėl policijos nekompetencijos kultūros dalykuose – sąmoningos ar ne – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

Belieka tik retoriškai paklausti, ar D. Liškevičius tokios pačios nuomonės laikytųsi ir kalbant apie dabartinį R. Šimaičio performansą, kuriame net nebuvo naudojama vėliava. O galbūt R. Šimaitis visgi buvo teisus, jog vieni yra lygesni už kitus ir Lietuvoje draudžiama meno bei saviraiškos laisvė, jei ji nors kažkiek paliečia LGBT bendruomenę?

Verta paminėti, kad socialinių tinklų vartotojai irgi netruko prisiminti šio performanso su Lietuvos trispalve. Jie ėmė stebėtis, kad terlioti valstybės vėliavą yra laikoma menu, o deginti spalvotus skudurus – nusikaltimu. Prie augančio pasipiktinusių asmenų būrio prisijungė ir Lietuvos galiūnas Žydrūnas Savickas. Savo asmeninėje Feisbuko sienoje jis retoriškai klausė^[5]:

„Ar laisvoje ir demokratinėje valstybėje už meninius performansus kurie yra suderinti su savivaldybe ir policija yra normalu sulaikyti žmogų? Ar tikrai Lietuva laisva ir demokratinė valstybė?“