<h2>Užsimojo gyventojams suteikti patogumus</h2>
<p>Kol Aplinkos ministerija už milijoną skaičiuoja visus lauko tualetus kartu su jų „gėrybėmis“, Kauno miestas nusprendė parodyti pavyzdį visai Lietuvai ir kompensuoti miestiečių prisijungimą prie nuotekų tinklų. Kauniečiams bus sudarytos itin palankios sąlygos unitazą įsitaisyti namuose – jie nemokamai galės prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemos. Skaičiuojama, kad ši Kauno organizuojama iniciatyva palies net pustrečio tūkstančio namų ūkių, dar neprisijungusių prie miesto tinklų ar neturinčių nuotekų valymo įrenginių. Kad visi prie tinklų būtų prisijungę, reikalauja Europos Sąjunga (ES), už lauko tualetus grasinanti bausti neįtikėtino dydžio baudomis. Tačiau kažin ar Kaunui pavyks Lietuvą išgelbėti nuo baudų – abejotina, ar pavyks pasiekti numatytų tikslų iki 2023-ųjų, mat kituose regionuose šios problemos sprendimas juda vangiai, tad Lietuvai realiai gresia šimtamilijoninės baudos.</p>
<p>Tam, kad dar daugiau kauniečių turėtų galimybę gyventi turėdami patogumus, Kauno miestas nusprendė skirti beveik 3 mln. eurų. Tokio sprendimo imtasi ne tik tam, kad Lietuva negautų sankcijų už „atsilikimą“ iš ES, bet ir tam, kad būtų sumažinta tarša pačiame mieste.</p>
<blockquote>
<p>Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skirs iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vandentiekio arba nuotekų – iki 1 500 eurų. Jeigu bus reikalinga, galės būti atlikti ir nuotekų siurblio pirkimo bei montavimo darbai – vieno prietaiso įrengimui galės būti skiriama iki 300 eurų[3].</p>
</blockquote>
<p>Programos įgyvendinimas neužtruks. Tą planuojama padaryti per artimiausius dvejus metus, o šiems metams miesto biudžete yra suplanuoti 600 tūkst. eurų. Kitąmet sumą planuojama didinti net keturis kartus – ji sieks iki 2,2 mln. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/klozetas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ėmėsi spręsti miesto taršos problemas</h2>
<p>Šimtaprocentinė kompensacija gyventojams prisijungiant prie miesto tinklų yra bene didžiausia paskata Lietuvai pasiekti puikių rezultatų. Visgi, greta to Kaunas iki šiol vykdė ir ne tokias malonias „staigmenas“, siekiant sukontroliuoti aplinkos taršą dėl neatidžiai tvarkomų nuotekų.</p>
<p>Nuo 2020 m. pavasario specialistų akiratyje jau atsidūrė per 4 tūkst. savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų, o šiuo metu jų fiksuojama net perpus mažiau. Visgi, kauniečius susitvarkyti savo aplinką paskatino ne tik neplanuoti specialistų iš atitinkamų tarnybų apsilankymai, bet ir požeminė žvalgyba georadaru.</p>
<p>Skelbiama, kad po tokių „žygių" jau virš tūkstančio gyventojų pateikė prašymus dėl prisijungimo prie miesto centralizuotų tinklų, o kiti jau esą sudarė sutartis su legaliais nuotekų išvežėjais[3].</p>
<p>Taisyklių pažeidėjai atitinkamai traukiami administracinėn atsakomybėn, o nuo jos išsisukti yra sunku, mat specialistai aplinkos teršėjų medžioklę vykdo reguliariai kiekvieną savaitę.</p>
<blockquote>
<p>Miestietis, kuris netinkamai tvarko nuotekas, sulaukęs specialistų skambučio į duris, gali susilaukti ir administracinės atsakomybės iki 600 eurų. O štai didesnio masto nusižengimai perduodami aplinkosaugininkams – tuomet bauda gali siekti ir 1,5 tūkst. eurų[3].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, Kaune esama ir problematiškiausiais laikomų rajonų. Tarp tokių – ir senos statybos namų kvartalai Šančiuose, Gričiupis, Vilijampolė, Panemunė ir Aleksotas.</p>
<p>Šiuose rajonuose patikrų metu buvo rasta į upelių šlaitus išvestų nuotekų vamzdžių, netinkamai įrengtų srutų duobių, betoninio dugno neturinčių talpyklų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/upeliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skaičiuoja netvarkingai dergiančius</h2>
<p>Tuo tarpu Aplinkos ministerija vasaros pradžioje nusprendė pasukti kiek kitu keliu ir suskaičiuoti, <a title="Visus lauko tualetus ir jų turinį valdininkai pasišovė suskaičiuoti už milijoną" href="/visus-lauko-tualetus-ir-ju-turini-valdininkai-pasisove-suskaiciuoti-uz-milijona">kiek gi Lietuvos gyventojai turi lauko tualetų</a> ir kiek kiekvienas iš jų juose prikaupia „gėrybių“. Visgi, tokia sunki ir atsakinga užduotis nebuvo pigi – tam prireikė milijono eurų. </p>
<blockquote>
<p>Tokia pasirinkta ministerijos taktika gerokai skiriasi nuo Kauno miesto iniciatyvos – problemai spręsti skirtos lėšos panaudotos visiškai skirtingiems tikslams. Kauno miesto savivaldybės skiriamų pinigų naudą pajus gyventojai ir realiai išspręs lauko tualetų problemą prisijungdami prie nuotekų tinklų, o už ministerijos milijoną jie nebent sulauks baudų ir kitų nemalonumų, tad šio milijono naudą veikiausiai pajus tik pati ministerija. </p>
</blockquote>
<p>„Skatink botagu“ politika jau nėra naujiena Lietuvoje, o ypatingai turint omenyje, kad dažniausiai taip skatinami yra mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, o valdžia lobsta būtent iš vargšų kišenės, piktdžiugiškai jiems skirdama nemenkas baudas už nepaklusnumą.</p>
<p>Tiesa, apie pagalbą tokiems žmonėms dėl lauko tualetų problemos sprendimo iš ministerijos pusės net nebuvo užsiminta, nors, deja, realybė tokia, kad lauko tualetus turintys žmonės (kurie, beje, dažnai gyvena tik iš pensijos) ne iš piktos valios neįsiveda nuotekų sistemos. O todėl, kad paprasčiausiai neturi iš ko.</p>
<h2>Pirmaujame kaip didžiausi teršėjai</h2>
<p>2020 m. suskaičiuota, kiek gi ES šalyse dar likę lauko tualetų entuziastų. Paaiškėjo, kad Lietuva pirmauja pagal savo lauko dergėjų skaičių. Skelbta, kad už Lietuvą (7,6 proc. lauko tualetų) prasčiau švieslentėje pasirodė tik Latvija (8 proc.), Bulgarija (13,2 proc.) ir Rumunija (22,8 proc.)[4]. Naujesnių, 2021 m. duomenų vis dar laukiama.</p>
<p>Visgi, darosi nebe taip juokinga, kai paaiškėja, jog Lietuva iki 2023-ųjų <a title="Visus lauko tualetus ir jų turinį valdininkai pasišovė suskaičiuoti už milijoną" href="/visus-lauko-tualetus-ir-ju-turini-valdininkai-pasisove-suskaiciuoti-uz-milijona">užsimojo pasiekti rodiklį</a>, kai bent 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse centralizuotai būtų tvarkoma 98 proc. nuotekų. Tačiau jau dabar ES Lietuvai grūmoja gresiančių baudų pirštu, kurias, panašu, teks susimokėti.</p>
<p>Jei šių reikalavimų iki ateinančių metų Lietuva neįvykdys, neliks nieko kita kaip tik susimokėti šimtamilijonines baudas. Kitaip tariant, už kai kurių gyventojų itin pamėgtas lauko būdeles valstybei gali tekti susimokėti iki 34 tūkst. eurų baudos per dieną[5]. </p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad kol kas Lietuvoje tikslą gyventojų namų ūkius prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų pasiekė tik 17 savivaldybių iš 60-ties[6].</p>
</blockquote>
