<h2>Reabilitaciniam gydymui priėmė ukrainiečius</h2>
<p>Lietuva noriai prisijungė prie pagalbos nuo nesibaigiančio karo kenčiančiai Ukrainai ir padeda kovos lauke sužeistiems kovotojams. Skelbiama, kad šalies gydymo įstaigos noriai priima ukrainiečių kovotojus ir šiems teikia medicininę reabilitaciją po jų patirtų sužalojimų ir traumų. Tuo tarpu patiems lietuviams reabilitacinis ir sanatorinis gydymas jau labai greitai gali tapti nebeprieinamas, mat valdantieji greta sveikatos priežiūros įstaigų reformos <a href="/valdzia-uzsimojo-sunaikinti-sanatorijas-ir-reabilitacini-gydyma">užsimojo naikinti reabilitacinio ir sanatorinio gydymo galimybes</a> šias paslaugas teikiant tik daugiaprofilinėse ligoninėse. Po šios žinios paaiškėjo, kad Lietuvoje neliktų ir kai kurių populiarių sanatorijų, o jose dirbantys specialistai būtų priversti likti be darbo arba emigruoti. Jei ne užsienį, tai bent į kitą miestą.</p>
<p>Šiuo metu Lietuvos gydymo įstaigos noriai atvėrė savo duris nukentėjusiems ukrainiečių kovotojams – pranešama, kad šalies gydymo įstaigose sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos 51 ukrainiečiui 8 gydymo įstaigose visoje Lietuvoje. Šie pacientai – tai kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis kovoję mūšio lauke[2].</p>
<blockquote>
<p>„Atvykusieji pacientai yra po įvairiausių sužeidimų karo metu: galvos smegenų sužalojimai, šovinės žaizdos, stuburo pažeidimai bei įvairios traumos, patirtos sprogimų metu. Jiems bus taikomos antrinio ir tretinio lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, skirtos ilgalaikių kompensuojamųjų biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams. Numatoma vidutinė medicininės reabilitacijos trukmė – 24 dienos“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sanatorija-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sanatorijas reikia statyti, o ne griauti</h2>
<p>Palangos savivaldybės žiniomis, į kurortą jau atvyko pirmieji 19 pacientų iš Ukrainos. Reabilitacinis gydymas ukrainiečių pacientams jau teikiamas Vidaus reikalų ministerijai priklausančiame „Pušyne“ ir „Palangos line“, o sunkiausi pacientai esą atiteko Palangos reabilitacijos ligoninei[4].</p>
<p>O štai Palangos reabilitacijos ligoninės viena iš vadovių Judita Daratienė teigė, kad tai – viena iš situacijų, parodanti, kad sanatorijas „reikia statyti, o ne griauti“.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į palangiškių nuomonę ir pasipriešinimą privatizuoti „Pušyną“ ir jis nevirto eiliniu daugiabučiu ant jūros kranto. Dabar išsaugota ir 100 darbo vietų, ir galimybė teikti reabilitacinį gydymą Lietuvos žmonėms bei padėti dėl savo laisvės kovojančiai Ukrainai“, – pareiškė J. Daratienė[4].</p>
</blockquote>
<h2>Gauna nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuva dar kovo mėnesį pritarė ir tam, kad ukrainiečiai čia galėtų gauti ir nemokamas gydymo paslaugas. Štai Migracijos departamente užsiregistravę ukrainiečiai esą gauna unikalų kodą, su kuriuo šie gali naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje[6]. Neturintys šio kodo, skelbiama, jog gali gauti tik nemokamą skubiąją pagalbą.</p>
<p>Norėdami gauti nemokamas šeimos gydytojo konsultacijas, ukrainiečiai turi kreiptis į tos savivaldybės, kurioje ir užsiregistravo, teritorijoje tam specialiai paskirtą gydymo įstaigą.</p>
<p>O štai asmenys, Lietuvoje jau apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gali prisirašyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su teritorine ligonių kasa ir paslaugas gauti nemokamai[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/klinika.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vietoj reabilitacijos – dienos centrai</h2>
<p>Kol ukrainiečiams taikomos išimtys, lietuvių galimybės gauti reabilitacinį gydymą gerokai pasikeitė. Štai vietoje reabilitacinio gydymo siūloma, kad būtų teikiamos stacionarinės vienos dienos paslaugos. Atvyksti – gauni paslaugą – išvyksti atgal namo.</p>
<p>Lietuvoje, numatant, kad greitu metu kone išnyks reabilitacinis gydymas, jau <a title="Valdžia užsimojo sunaikinti sanatorijas ir reabilitacinį gydymą?" href="/valdzia-uzsimojo-sunaikinti-sanatorijas-ir-reabilitacini-gydyma">pradėta likviduoti ir kai kurias sanatorijas</a>, o joms priklausę pastatai išparduodami aukcionuose. Vienas iš tokių – nuo birželio 1-osios uždarytas prie Vilniaus veikiantis, RVUL priklausantis „Pušyno kelias“.</p>
<p>Tačiau tai – dar ne viskas. Likusias <a title="Valdžia užsimojo sunaikinti sanatorijas ir reabilitacinį gydymą?" href="/valdzia-uzsimojo-sunaikinti-sanatorijas-ir-reabilitacini-gydyma">sanatorijas jau siekiama jungti prie daugiaprofilinių ligoninių</a>, nors patys jų vadovai pastebi, kad monoprofilines ligonines ir sanatorijas prijungus prie daugiaprofilinių, nebeliktų ir kai kurių atskirų įstaigų. Pavyzdžiui, Abromiškių ir Palangos reabilitacinių ligoninių, vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“, „Tulpės“ sanatorijos Birštone.</p>
<p>Kol šias paslaugas dar gauna ukrainiečiai, o reabilitacijos ligoninių vadovai pastebi sanatorijų svarbą, lietuviai lieka it musę kandę – kol dalis specialistų jau yra priversti galvoti apie netolimąją ateitį ir ieškoti naujų darbo vietų, kita dalis, nenorėdama palikti kurortinių miestelių, gali tiesiog atsisakyti dirbti kitur, o štai specialistų paliktas „skyles“ teks kažkokiais būdais užkamšyti.</p>
