<h2>Lietuva siūlosi padėti atstatyti Ukrainą</h2>
<p>Rusijos pradėtam karui Ukrainoje tęsiantis, pasaulio lyderiai kalba ne tik apie tai, kaip greičiau užbaigti agresorės invaziją, tačiau ir apie tai, kaip reikės atstatyti suniokotą Ukrainos infrastruktūrą. Kol Vakarų politikai dar tik kalba apie Ukrainos atstatymo plano būtinybę, tokio, kuris primena Maršalo planą, skirtą Europos atstatymui po Antrojo pasaulinio karo, Lietuva ir vėl bando išsišokti imdamasi naujos iniciatyvos.</p>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad Lietuva turėtų tapti lydere skatinant diskusijas dėl Ukrainos atstatymo, o neseniai savo metinį pranešimą skaitęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Ukrainos atstatymą pavadino net asmeniniu įsipareigojimu.</p>
<h2>Ministerija jau rengia konferenciją dėl Ukrainos atstatymo </h2>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva liepos 12 d. Vilniuje organizuojamas tarptautinis renginys <em>Rebuild Ukraine</em>.</p>
<p>Konferencijos metu politinių sprendimų priėmėjai, verslo ir ekspertų bendruomenės atstovai diskutuos apie Ukrainos atkūrimo planus.</p>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuva gali pademonstruoti lyderystę visam pasauliui teikdama ne tik karinę ir politinę paramą Ukrainai ir jos žmonėms, bet ir pasiūlymus dėl Ukrainos infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimo[1].</p>
<blockquote>
<p>Pasak ministrės, būtina skubiai atkurti valstybės funkcionavimui kritiškai svarbią infrastruktūrą, o svarbiausias prioritetas yra ligoninių ir poliklinikų, kelių ir tiltų, vandens, elektros, dujų ir šildymo tiekimą užtikrinančios infrastruktūros atnaujinimas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau ar tokia iniciatyva nėra pernelyg ankstyva, ypač dabar, kai rusų pajėgos daro pastebimą pažangą atakuojamos šalies Rytuose? </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yura-khomitskyi-jpprnktvhxg-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prezidentas Ukrainos atstatymą laiko asmeniniu įsipareigojimu</h2>
<p>Skaitydamas savo metinį pranešimą, <a href="/prezidentas-atskleide-valdanciuju-klaidas-ir-neuzsimerke-pries-nesiskaityma-su-zmonemis">prezidentas G. Nausėda teigė</a>, kad Lietuva turi remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, nes „tai stiprina ir mus pačius“.</p>
<blockquote>
<p>„Vieni pirmųjų pradėjome teikti ir karinę paramą Ukrainai. Perduodame jai tiek ginkluotės ir amunicijos, kiek galime sau leisti, išlaikydami Lietuvos gynybinį pajėgumą. Esame vieni lyderių ir pagal privačiai siunčiamos karinės pagalbos kiekį", – teigė prezidentas[2].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Ukrainos atstatymą laiko asmeniniu įsipareigojimu.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Mes tam ruošiamės jau šiandien. Man tai yra asmeninis įsipareigojimas. Savo akimis mačiau sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos. Dar skaudžiau išgyvenu dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų“, – kalbėjo G. Nausėda.</p>
</blockquote>
<h2>Nemano, kad verslas galėtų svariau prisidėti prie Ukrainos atstatymo</h2>
<p>Prie Ukrainos atstatymo planų jau kuris laikas prisideda ir Lietuvos verslas. Lietuvoje jau yra renkamos statybinės medžiagos Ukrainai[3].</p>
<p>Tačiau Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas nemano, kad verslas galėtų kažkaip svariau prisidėti prie Rusijos sukelto karo nuniokotų Ukrainos regionų atstatymo.</p>
<p>Jo teigimu, lietuviškos bendrovės tam neturi pakankamai išteklių, be to, Ukrainoje išlieka didelė korupcijos rizika[4]. </p>
<blockquote>
<p>Pasak VPVA vadovo, Lietuvos statybos įmonės neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, tad negalėtų dalies savo darbuotojų siųsti atstatyti Ukrainos miestų, nes ankščiau patys įdarbindavo asmenis iš Ukrainos, Baltarusijos.</p>
</blockquote>
<p>S. Besagirskas teigia, kad norint reikšmingai prisidėti prie sugriautų Ukrainos miestų atstatymo, įmonės turėtų kurti atskiras komandas bei prisiimti visas tokios veiklos rizikas, o tai nėra įmanoma Lietuvos verslams.</p>
<p>Pažymima ir tai, kad Ukraina yra viena labiausiai korumpuotų šalių Europoje, o korupcija niekur nedingo ir karo akivaizdoje.</p>
<p>Pasak VPVA vadovo, realiausia lietuviško verslo pagalba yra parama statybinėmis medžiagomis, dalijimasis žiniomis arba prisidedant prie Vakarų valstybių vykdomų projektų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mikhail-volkov-ijjmtwdfesm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prognozuojama, kad Ukrainoje ekonomika smuks 45 proc.</h2>
<p>Karo, trunkančio jau keturis mėnesius metu, Ukrainoje sugriauta dešimčių milijardų dolerių vertės infrastruktūra, užblokuotas eksportas iš svarbiausių Juodosios jūros uostų, bėgti iš savo namų buvo priversti daugiau kaip 12 mln. žmonių[5].</p>
<p>Balandžio pabaigoje vykusioje vaizdo konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vardijo nuniokojimo atvejus: sugriauta arba apgadinta 1 500 švietimo įstaigų, 350 medicinos įstaigų, 1 500 mylių kelių ir 300 tiltų.</p>
<p>Iš viso V. Zelenskio skaičiavimais, iki šiol nukentėjo 32 mln. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.</p>
<blockquote>
<p>Pasaulio bankas prognozuoja, kad dėl karo Ukrainos ekonomika šiais metais smuks 45 proc. </p>
</blockquote>
<h2>Ukrainos atstatymui gali reikėti šimtų milijardų eurų</h2>
<p>Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Ukrainos atstatymui gali reikėti šimtų milijardų eurų, taigi jau dabar pradedamas kurti Ukrainos atsigavimo planas.</p>
<p>Europos Komisija paskelbė žinią apie tarptautinę koordinavimo platformą „Ukrainos atstatymo platforma“, kuriai bendrai vadovauti galėtų Europos Sąjungai atstovaujanti Komisija ir Ukrainos vyriausybė[6].</p>
<blockquote>
<p>Platforma veiktų kaip visa apimanti strateginio valdymo įstaiga, atsakinga už Ukrainos parengto ir įgyvendinamo atstatymo plano tvirtinimą, ES teikiant administracinių gebėjimų paramą ir techninę pagalbą. </p>
</blockquote>
<p>Platformos patvirtintas rekonstrukcijos planas „RebuildUkraine“ taptų pagrindine teisine Europos Sąjungos paramos skiriant įvairias dotacijas ir paskolas priemone.</p>
<h2>Vokietijos kancleris pasiūlė parengti Maršalo planą</h2>
<p>O prieš G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino parengti Maršalo planą Ukrainai atkurti.</p>
<p>Vyriausybės kalboje O. Scholzas sakė, kad neseniai įvykęs jo vizitas Ukrainoje jam priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo daugelis Vokietijos miestų buvo taip pat nusiaubti ir nuniokoti[7].</p>
<blockquote>
<p>„Kaip tada karo nuniokotai Europai, taip ir šiandien Ukrainai reikia Maršalo atstatymo plano", – teigė O. Scholzas.</p>
</blockquote>
<h2>Maršalo planas padėjo atkurti didžiąją dalį sugriautos Europos</h2>
<p>1947 m. tuometinis JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas pasiūlė sukurti Europos atkūrimo programą (ERP), kuri padėtų atkurti didžiąją dalį karo sugriautos Europos.</p>
<p>Pagal šią programą JAV teikė paskolas Europos atstatymo darbams finansuoti, taip pat importavo į Europą prekes, žaliavas ir maisto produktus.</p>
<p>Nuo 1948 iki 1952 m. 16 skirtingų šalių, tarp jų Vakarų Vokietijai, Italijai, Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai buvo suteikta daugiau kaip 12 mlrd. dolerių. Vien Vakarų Vokietija gavo maždaug 1,5 mlrd. dolerių.</p>
<blockquote>
<p>Ši pinigų injekcija ne tik paskatino Europos ekonomikos atsigavimą, bet ir atvėrė naujas rinkas Jungtinėms Valstijoms.</p>
</blockquote>
<p>Vokietijoje ir Vakarų Europoje Maršalo planas dažniausiai prisimenamas kaip sėkminga programa, kuri paskatino ekonomikos atsigavimą ir padėjo Europoje įsitvirtinti demokratinėms pažiūroms.</p>
<p>Tačiau dabar tikrųjų Ukrainos nuniokojimo mastų numatyti negalime. Sudėtinga nuspėti ir tai, kokiomis sąlygomis karas bus sustabdytas: ar Ukraina praras dalį teritorijų, ar iš siaubingos situacijos išsikapstys kaip nugalėtoja?</p>
<p>Aišku tik tai, kad Ukrainos atstatymas bus lėtas, brangus ir kupinas rizikos[8]. Tačiau kitokia alternatyva yra ženkliai niūresnė visiems.</p>
