<h2>EK ataskaitoje Lietuva sulaukė gausybės pastabų</h2>
<p>Šį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė 2022 m. Teisinės valstybės ataskaitą, pateikdama krūvą pastabų Lietuvai. EK akcentuoja, kad Lietuvoje Aukščiausiajam Teismui vadovauja laikinas pirmininkas, o tai tęsiasi jau nuo 2019-ųjų[1].</p>
<p>Pabrėžiama ir tai, kad teisėjų atrankos procedūros susiduria su skaidrumo problema, o beveik pusė valstybės piliečių teigia abejojantys teismų bei teisėjų nepriklausomumu.</p>
<p>EK išskiria ir tai, kad Seimo kontrolieriui trūksta adekvačių žmogiškųjų ir finansinių resursų vykdyti savo pareigas.</p>
<p>Išskirdama šias Lietuvos silpnąsias vietas, EK Lietuvai rekomenduoja ir toliau tęsti teisinės pagalbos sistemos reformą užtikrinant tinkamas teisinės pagalbos teikėjų dalyvavimo sąlygas.</p>
<p>Taip pat raginama tęsti paskyrimus, kad būtų užtikrinta pilna Aukščiausiojo Teismo sudėtis, ir pagaliau paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką.</p>
<p>EK rekomenduoja pradėti įgyvendinti 2022–2033 m. kovos su korupcija darbotvarkę, užtikrinti tinkamas žurnalistų darbo sąlygas ir skirti Europos standartais pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius Seimo kontrolierių veiklai.</p>
<h2>Raginama atkreipti dėmesį į situaciją teismų srityje</h2>
<p>Lietuvoje teismų nepriklausomumo suvokimo lygis išlieka vidutinis: 52 proc. gyventojų ir 61 proc. įmonių mano, kad teismų ir teisėjų nepriklausomumo lygis 2025 m. bus „gana arba labai geras".</p>
<blockquote>
<p>Remiantis 2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės duomenimis, palyginti su 2021 m., suvokiamas teismų nepriklausomumas tarp plačiosios visuomenės šiek tiek sumažėjo, o tarp įmonių sustiprėjo.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau EK išskiria ne tik menką piliečių pasitikėjimą teismais. Pabrėžiama, kad Lietuva toliau delsia paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką.</p>
<p>Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskyrimo laukiama nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Taip yra todėl, kad pagal Konstituciją Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali būti paskirtas tik tada, kai užtikrinama visa Aukščiausiojo Teismo sudėtis, o to nuo 2019 m. nebuvo padaryta.</p>
<blockquote>
<p>EK taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad Lietuvoje nuolat vėluojama skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei dėl to, kad paskyrimo procedūros trunka ilgiau nei įprastai. </p>
</blockquote>
<p>EK nerimauja ir dėl 2021 m. Nacionalinės teismų administracijos (NTA) parengto „Teisėjų atrankos ir vertinimo tyrimo", kuriuo remiantis buvo parengtos rekomendacijos dėl dabartinio atrankos proceso tobulinimo.</p>
<p>EK teigia, kad siūlomais pakeitimais nesprendžiamos seniai egzistuojančios problemos, pavyzdžiui, Respublikos Prezidentui suteikta diskrecija nesivadovauti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pasiūlymu dėl tinkamiausių kandidatų į atitinkamas teisėjo pareigas ir paskirti kitą kandidatą.</p>
<blockquote>
<p>EK kritikuoja Lietuvą dėl to, kad atrankos procesą vengiama suderinti jį su Europos standartais. </p>
</blockquote>
<p>Su Lietuvos teismų ir teisės veiklų situacija susipažinusios suinteresuotosios šalys praneša ir apie susirūpinimą dėl šiuo metu advokatams mokamo mažo atlyginimo. EK ataskaitoje Lietuvai teigiama, kad menkas atlygis atgraso advokatus nuo dalyvavimo teisinės pagalbos sistemoje.</p>
<blockquote>
<p>Pagal Europos standartus valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą teisinės pagalbos teikėjų atlygio lygį.</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, EK pažymi, kad nepaisant problemų, Lietuvoje neišnagrinėtų bylų skaičius išlieka palyginti nedidelis. Tiesa, neišnagrinėtų bylų skaičiaus mažėjimo tendencija nutrūko.</p>
<h2>Žiniasklaidai ir žurnalistams būtinas didesnis dėmesys</h2>
<p>EK susirūpinimą kelia tai, kad valdžios institucijoms aiškinant duomenų apsaugos taisykles, Lietuvoje buvo apribota žurnalistų prieiga prie informacijos. Pabrėžiama, kad šalyje vis pasitaiko atvejų, kai žurnalistams tenka savo teisę į informaciją ginti teismuose.</p>
<p>Komisija primena ir visuomenės dėmesio sulaukusią bylą, kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjas pažeidė asmens duomenų apsaugos taisykles, nes savo publikacijoje atskleidė viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės vadovo ir viešuosius pirkimus laimėjusios savivaldybės įmonės darbuotojo pavardes ir giminystės ryšius.</p>
<p>Iš pradžių, 2021 m. spalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą paliko galioti. Po plačių viešų diskusijų ir protestų žiniasklaidoje teisminis procesas buvo atnaujintas ir ankstesnis teismo sprendimas buvo panaikintas.</p>
<p>EK kritikuoja ir 2021 m. gruodžio mėnesį iš dalies pakeistą Visuomenės informavimo įstatymą, kuriuo buvo išplėsta viešojo asmens sąvoka, taip palengvinant prieigą prie informacijos apie tokius asmenis.</p>
<blockquote>
<p>Susirūpinimą kelia ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos daromas spaudimas tiriamosios žurnalistikos projektams.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/guillaume-perigois-hl4leiygeyu-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Seimo kontrolieriaus pareigybė nėra vertinama pakankamai</h2>
<p>EK akcentuoja, kad Lietuvoje nėra skiriamas atitinkamas dėmesys Seimo kontrolieriaus pareigybei. Ataskaitoje teigiama, kad Seimo kontrolieriaus biurui nuolat trūksta išteklių, reikalingų jo įgaliojimams vykdyti.</p>
<blockquote>
<p>Seimo kontrolieriaus pareigybei Jungtinių Tautų Pasaulinis nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljansas suteikė „A" statusą.</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, kad Seimo kontrolierius turi plačius įgaliojimus, apimančius skundų dėl pareigūnų, institucijų ir įstaigų veiklos tyrimą tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu, taip pat atlieka nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir nacionalinio prevencinio mechanizmo funkcijas.</p>
<blockquote>
<p>EK pareigūnų nuomone, Lietuvos Seimo kontrolieriaus pareigybei skiriamo finansavimo nepakanka, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu šioje tarnyboje dirba 38 darbuotojai, t. y. gerokai mažiau nei Parlamento valdybos patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius.</p>
<p>Manoma, kad specializuotų darbuotojų trūkumas taip pat riboja gebėjimą įgyvendinti iš įgaliojimų kylančias užduotis. </p>
<p>EK ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuva svarsto Seimo kontrolieriaus įstatymo pataisas, tačiau to ėmėsi tik tada, kai buvo išreikštas susirūpinimas dėl galimo poveikio veiksmingam šios institucijos veikimui.</p>
<p>Šiuo metu įstatymas leidžia tęsti skundų tyrimą ilgiau nei tris mėnesius, kai to reikalauja bylos sudėtingumas. Dabar pateiktame įstatymo projekte siūloma skundų nagrinėjimui nustatyti griežtus terminus.</p>
<p>Nors EK nepagailėjo kritikos Lietuvos teisminei sistemai, kai kuri veikla sulaukė ir pagyrų. Komisija palankiai vertina naujus viešųjų ir privačių interesų registrus bei lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimus.</p>
