<h2>Nutukimas ir anoreksija – šiandienos žmogus balansuoja ties pavojinga riba</h2>
<p>Šiandieninis žmogus, priešingai nei 1990-ųjų mūsų atitikmuo, į individo kūną, sudėjimą bei figūrą žvelgia jau visiškai kitomis akimis. Šiek tiek riebaliukų ant pilvo, celiulitas ar strijos? Tai jau suvokiama kaip normalaus, tikro ir „nefotošopinto" kūno realijos, o ne kaip kažkas baisaus, siaubingo ir bet kokia kaina vengiamo.</p>
<p>Taip, mes visi, daugiau ar mažiau, norime būti gražūs ir patrauklūs, tačiau tam, kad tokie būtume, reikia daugybės pastangų: sporto, sveikos mitybos, kartais, ir alinančių dietų. Net ir visa tai pritaikius, mūsų įgimtas kūno sudėjimas gali neleisti tapti lieknomis smilgomis, o ir nuolatinis savęs ribojimas alina.</p>
<p>Toks gyvenimas gniaužia mus, žaloja mūsų kasdienybę, kuria turėtume džiaugtis. Nenuostabu, kad modernus žmogus vis labiau ima akcentuoti smagias patirtis, kad ir picų vakarėlį su draugais ar pagal šeimos receptą iškepto Kalėdinio torto degustavimą mylimųjų apsuptyje, o ne puikią figūrą, kurios ankščiau ar vėliau, bet neteksime visi.</p>
<p>Kita vertus, toks požiūris pastebimas tik pastaraisiais metais. Ne vieną praėjusio amžiaus dešimtmetį lieknumas, kartais net balansuojantis ant sveikatai pavojingos ribos, buvo siekiamybė, už kurią ne viena moteris būtų nedvejodama pardavusi sielą. Kur dar, vienos žinomiausių supermodelių Kate Moss pasakyta frazė, jog „nėra geresnio skonio nei lieknumas“.</p>
<p>Toks liekno kūno kultas buvo pastebimas visur: tiek mados, kino, muzikos industrijoje, tiek ir reklamose bei net asmeniniuose gyvenimuose, kai kiek apkūnesnį žmogų dalis buvo linkę „nurašyti" itin greitai.</p>
<p>Šiandien situacija jau kiek kita. Reklamos apie paplūdimiui parengtą kūną ar apkūnesnių žmonių pateikimas „McDonald's" ar kito greitojo maisto restorano kontekste sukelia pyktį ir dvelkia seniena. Vis tik, kodėl tokio kūno mada išplito ir ką tai sakė apie tuometę visuomenę? Tai sužinoti gali būti įdomu ir dabar.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jonathan-borba-lrqptqs7nqq-unsplash.jpg" alt="Sportas" /></p>
<h2>Patrauklus kūnas asocijavosi su vaisingumu ir ištverme</h2>
<p>Jei pažvelgtume į išlikusius senuosius meno dirbinius, skulptūras bei portretus, tampa pakankamai aišku, jog didžiąją dalį žmonijos, buvo vertinamas ne lieknas, bet tvirtas, pilnas kūnas. Senovės Graikų ar romėnų deivės bei dievybės buvo vaizduojamos moteriškomis formomis, o jau viduramžiais, karališkojo luomo atstovės dažniau išsiskyrė stipria figūra – juk buvo tikimasi, jog pagimdys ne vieną atžalą. Iš vyrų taip pat tikėtasi stiprybės: aukšto stoto ir tvirtumo, juk būtent to reikėdavo stojant į mūšius ir ginant savo karalystę ar tautą.</p>
<p>Vis tik, pilnesnio kūno tendencijos ėmė menkti nuo XIX amžiaus, kai liaunos, laibos moters įvaizdis ėmė populiarėti. Delikatumas ir silpnumas tapo neatsiejama moteriškumo dalis, o silpna moteris, anot tuomečių žmonių, turėjo būti ir itin liekna. Būtent 1920-ais prasidėjęs dietų bumas, daugiau ar mažiau, tęsiasi ir iki šių dienų. Dar prieš šimtą metų sukurtas liekno kūno idealas buvo plačiai išreklamuotas tuometės medijos: į populiarumo viršūnę iškilo lieknos, beveik berniokiško sudėjimo moterys, žurnalų viršeliai garbino vapsvos liemens plonumo merginas, prasidėjo svorį greičiau mesti leidžiančių papildų ir įvairių produktų reklamos.</p>
<p>Vis tik, greitai viskas perkopė į gana toksišką kūno apsėdimo maniją. Apie 1940-uosius, požiūris į liekną kūną kiek pakito. Jei vis dar buvo norima laibo liemens ir plonų kojų, moterys ėmė svajoti ir apie didelę krūtinę. Šiandienos tyrėjų nuomone, būtent šis pokytis ir yra minimas kaip svarbiausia toksiško lieknumo detalė: idėja turėti didelį biustą, bet itin smulkų liemenį bei laibas kojas pavergė moteris, nors daugeliui tai ir tapo nepasiekiama fantazija. Dėl to, imtasi drastiškų dietų bei plastinių operacijų, o savimi vis tiek nepatenkintos moterys pasinėrė į konkurencijos ir negatyvumo jūrą[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/olenka-kotyk-lu9tl9znyqm-unsplash.jpg" alt="Lieknumo kultas" /></p>
<h2>Sporto manija ir dietos atvedė į liguistą savo kūno suvokimą</h2>
<p>Panašios tendencijos ir beveik ligoto lieknumo bei anoreksijos atvejų augimas išliko ne vieną dešimtmetį. 1980s-aisiais tai paskatino ir pasaulį apėmęs fitneso spurtas. Liekni ar apvalesni, vyrai ir moterys, vyresni bei jaunesni, visi staiga pamėgo sportą: aerobiką, atletiką, lankymąsi sporto salėje. Vėl prigijo ir kiek primirštų mitybos papildų vartojimas, dietinės arbatos ar vaistai. Tokių realijų nebuvo galima išvengti niekur: nei realybėje, nei televizijoje. </p>
<p>Būtent televizija ir visa didžioji medija turėjo įtakos lieknumo kulto įsigalėjimui 1990-ais. Dažname seriale ir kino filme apkūnesnė moteris buvo pateikiama kaip kvailoka, sumanumo stokojanti veikėja, sukurta vien dėl komiškumo efekto. Tokia moteris dažnai buvo vaizduojama kaip pavydinti kitoms, savo lieknesnėms draugėms, be to, jai siaubingai nesisekė visi romantiniai santykiai – ne tiesiogiai parodant, kad būtent figūra yra viso to priežastis.</p>
<p>Lieknumas buvo idealizuojamas ne tik išvaizdos prasme: patrauklios figūros asmenys atrodė protingesni, sumanesni, ambicingesni. Žinoma, situacija nėra visiškai priešinga ir dabar. Nors kūno pozityvumas tampa vis labiau diskusijų verta tema, daugėja ir priešingai pasisakančiųjų bei manančių, kad perteklinės pozityvistinės nuotaikos skatina savęs nepriežiūrą, o toleruojamas nutukimas daro daugiau žalos nei naudos. Tikriausiai, sunku nesutikti ir su šia nuomone, ir su dešimtmečiais stebima, neigiama lieknumo kulto įtaka milijonams moterų ir jaunų merginų.</p>
<p>Nors nuomonių, susijusių su „normalia“ laikytina figūra, įvairovė šiandien žymiai didesnė nei ankščiau, lieknumo kultas yra išlikęs ir globaliai paplitęs fenomenas. Jaunos merginos alina save sporto salėje, kankina dietomis, vartoja net narkotines medžiagas, siekiant sumažinti apetitą. Tai kelia nerimą tiek sveikatos specialistams, tiek psichologams ir tyrėjams. Perteklinės dietos, sportas ir maniškas dėmesys kūnui gali privesti prie valgymo sutrikimų, nesveiko polinkio į plastines operacijas manijų, kūno dismorfiją[2].</p>
<p>Atrodo, kad iš tiesų bandydami susieti moteriškumą, grožį bei tariamą „idealumą" su lieknumu, mes turėtume akcentuoti savo fizinę bei emocinę sveikatą. Nors žmogaus figūra tampa beveik politiniu įrankiu parodyti savo pažiūras ir nuostatas, iš tiesų, sveikatos ribose, kiekvienas esame atsakingas už savo būseną.</p>
