Ličio jonų baterijos: kaip prižiūrėti namuose turimus prietaisus?

Baterijos leidžia įrenginiams veikti ilgiau, tačiau jų veikimas nėra be rizikos

Pastaruoju metu padažnėję elektrinių paspirtukų sprogimai butuose atkreipė dėmesį į pavojus, susijusius su juose esančiomis ličio jonų baterijomis. Specialistai pastebi, kad ne tik šios transporto priemonės, bet ir kiti namuose naudojami prietaisai su tokio tipo baterijomis gali kelti rimtą pavojų, jei nėra tinkamai prižiūrimi.

Kaip teigia „Vilnius Tech“ Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė, ličio jonų baterijose nuolat vyksta aktyvi cheminė reakcija. Šios baterijos leidžia įrenginiams veikti ilgiau nei ankstesnės kartos baterijoms, tačiau jų veikimas nėra be rizikos. Netinkamai naudojant ar prižiūrint prietaisus, gali kilti rimtų pasekmių, įskaitant baterijų sprogimą ar užsidegimą.

Todėl ekspertai pataria vengti per ilgai laikyti prietaisus prijungtus prie elektros tinklo, taip pat stengtis, kad baterijos neperkaistų. Naudojant nekokybiškus įkroviklius ar laikant prietaisus netinkamomis sąlygomis, gali padidėti gaisro rizika. Taigi, svarbu tinkamai prižiūrėti baterijas turinčius prietaisus ir atidžiai stebėti jų būklę, kad išvengtumėte skaudžių pasekmių.

„Ličio jonų baterijų sudėties paslaptis – cheminiai komponentai: anodas, katodas, elektrolitas ir atskyriklis. Anodas dažniausiai gaminamas iš grafito, katodas sudaromas iš metalo. Elektrolitas, dažniausiai ličio druskos tirpalo pavidalu, leidžia jonams judėti, o atskyriklis neleidžia jiems susidurti. Jonų judėjimas aktyvuoja laisvuosius elektronus ir visa tai sukuria cheminę reakciją, kuri generuoja elektros krūvį“, – teigia S. Tolvaišienė.

Priduriama, esą toks veikimo principas sukuria kur kas didesnį elektros krūvį nei daugelis kitų tipų baterijų, užtikrina ilgaamžiškumą ir mažą savos iškrovos greitį. Todėl ličio baterijos yra plačiai naudojamos elektronikos bei transporto priemonėse.

Ličio jonų baterijų pavojingumas priklauso nuo prietaiso tipo, galingumo ir jo naudojimo įpročių

„Didžiausią riziką perkaisti, užsidegti ar patirti trumpą jungimą turi didelę energiją generuojantys, dažnai naudojami ar pažeisti prietaisai. Pavyzdžiui, kasdien iš rankų nepaleidžiame ir nuolat transportuojame nešiojamus kompiuterius, planšetes ir telefonus. Neretai šių įrenginių nepavyksta apsaugoti nuo kritimo, dūžių, drėgmės patekimo – tai palengva pažeidžia bateriją ir ateityje gali sukelti gaisrą“, – aiškina Tolvaišienė.

Kasdien naudojame daugybę mažų technologinių prietaisų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai, kūno stebėjimo ir medicinos įrenginiai. Nors šie įrenginiai turi mažesnes ličio jonų baterijas, jos taip pat gali tapti pavojingos, jei yra pažeistos. Baterijų pažeidimai gali kelti grėsmę sveikatai arba sukelti gaisrą.

Ekspertės nuomone, net ir esant gamintojų diegiamoms apsaugos priemonėms, mobilūs įrenginiai, tokie kaip dronai ar transporto priemonės, yra labiau pažeidžiami dėl aplinkos poveikio. Lauko sąlygos, kaip karštis, šaltis ir drėgmė, gali neigiamai paveikti šių įrenginių baterijas. Pavyzdžiui, paspirtuko baterija gali pažeisti kritimai, o nuolatiniai dūžiai gali sukelti sprogimo riziką. Panaši rizika kyla ir su dronais – jei laiku nepastebima baterijos gedimų, skrydis gali baigtis nelaime ar eismo įvykiu.

Paspirtukų sukelti sprogimai butuose paskatino gyventojus domėtis draudimu

„Itin didelį susidomėjimą pajautėme po Vilniuje, Viršuliškių gatvėje, įvykusio buto sprogimo, kuris sukėlė nuostolių visam daugiabučiui. Nuo to laiko, beveik kas mėnesį pasirodant panašiam pranešimui, fiksuojame vis daugiau užklausų. Deja, bet tikimybė, kad ateityje panašių nelaimių daugės – didėja. Visgi, prietaisai sensta, dėvisi natūraliai ir jau atitarnavę bei galimai mėgėjiškai remontuoti keliauja antrinėje rinkoje“, – tvirtina ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.

Todėl ekspertai pataria atkreipti dėmesį į draudimo tipus ir įsivertinti sąlygas, įsidėmint, jog egzistuoja 3 draudimo variantai: pavienio prietaiso draudimas, būsto turto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas. 

„Pavienio prietaiso draudimo atveju, nutikus įvykiui, kompensuojama konkretaus prietaiso patirta žala. Jei įvykio metu papildomai apgadintas kitas turtas, pavyzdžiui, vidaus apdaila, daiktai – žala nepadengiama. Būsto turto draudimo, kai apdraustas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, atveju būtų kompensuojama žala, padaryta apdrausto objekto patalpose apgadintam turtui bei pačioms patalpoms. Civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų kompensuojami ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimynų patirti nuostoliai. Šiuo atveju būtina įsitikinti, kad draudimo sumos būtų pakankamos“, – sako J. Judickienė.

Dažniausiai gyventojai pasirenka turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimą, kuris siekia 5 000–15 000 eurų sumą. Tačiau tokia suma gali būti nepakankama, jei gaisras padarytų reikšmingą žalą kaimynų turtui.

Geriausia apsauga nuo galimų prietaisų su ličio jonų baterijomis pavojų – prevencija

Ekspertai sutaria, kad geriausia apsauga nuo galimų prietaisų su ličio jonų baterijomis pavojų yra prevencija. Pasak S. Tolvaišienės, norint sumažinti tokios žalos riziką, būtina įsigyti įrenginius tik iš patikimų, sertifikuotų tiekėjų ir atidžiai laikytis gamintojo pateiktų naudojimo rekomendacijų. Jeigu perkamas naudotas prietaisas, mokslininkė pataria jį patikrinti pas specialistus prieš naudojimą. Pastebėjus gedimų ar atsiradus įtarimams, nereikėtų bandyti patiems taisyti įrenginio, geriau kreiptis į profesionalus.

Be to, net mažesnių prietaisų su ličio jonų baterijomis nerekomenduojama palikti krauti be priežiūros. Didesnius įrenginius, tokius kaip paspirtukai ar elektriniai dviračiai, patariama krauti negyvenamose patalpose ir vengti ilgo krovimo, pavyzdžiui, per naktį. Svarbu naudoti tik originalius kroviklius ir vengti prailgintuvų.

Jei prietaisai nenaudojami, juos reikia saugiai laikyti sausoje, negyvenamoje patalpoje ir būtinai atjungti nuo elektros tinklo.

Savo technologijas būtina periodiškai apžiūrėti

„Dažniausiai išorinius mechaninius pažeidimus ar įtrūkimus pastebėti galima gana aiškiai. Dėl jų reikėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus. Jei įrenginys kaista daugiau nei įprastai ar iš jo sklinda traškesys, tai taip pat ženklas, kad baterijos jau nebegalima naudoti. Tokiu atveju reikėtų atjungti įrenginį nuo elektros tinklo ir, esant galimybei, išnešti į lauką. Jei nėra galimybės atjungti prietaiso, verta išjungti bendrą elektros energijos tiekimą ir kreiptis į specialistus“, – pataria S. Tolvaišienė.

Gaisro atveju smulkų įrenginį galima gesinti nedegiu audiniu. Įrenginį gesinti vandeniu galima tik tada, kai jis atjungtas nuo elektros tinklo. Įvertinus, kad užgesinti gaisro nepavyks, būtina kviesti ugniagesius.

Pranešimą paskelbė: Komunikacijos agentūra „NOVA MEDIA“, Nova media.