<h2>Šeimai „atbulų“ darinių sąjūdis pasiteisino</h2>
<p>Remiantis šviežiausiomis naujienomis, Prancūzija priėmė įstatymą, leidžiantį vienišoms moterims ir lesbiečių poroms atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūras, kurios iki šiol buvo taikomos tik heteroseksualių porų nevaisingumui gydyti[1]. Aišku, kaip ir visuomet sprendžiant opius radikaliosios visuomenės pusės klausimus, aštrios diskusijos nebuvo išvengta, kaip ir nebuvo išvengta kategoriškų pasisakymų „į vienus vartus“, grupių demonstracijų bei tam visomis jėgomis besipriešinančių.</p>
<p>Kita vertus, juk kalbame apie reprodukcinių teisių plėtrą – nieko kito, manyčiau, tikėtis ir negalima. Be Belgijos ir Ispanijos, panašios nuostatos galioja ir Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Švedijoje; už ES ribų – Islandijoje bei Norvegijoje.</p>
<p>Nepaisant to, jog šis Prancūzijos projektas įgijo daugiau nei 1500 pataisų, galutinis žodis tartas – netradicinės orientacijos žmonių tarpusavio santykių bei prieštaringai vertinamos šeimos plėtojimo perspektyvos, kažkada buvusios tamsiais ir svetimais vandenimis, dabartiniu momentu jau pradeda siekti kelius. </p>
<p>Vienišos moterys, sakančios, kad vyrai – vanagai, galės vienos sukti beveik tokį patį lizdą, kokį kurpia tradicinės šeimos. Be kita ko, šis šablonas, kaip jau minėta, galios ir artimus tarpusavio santykius plėtojančioms moterims, norinčioms susilaukti vaikų, ir joms nebereikės važiuoti į užsienį – paslauga (pagaliau) bus teikiama vietoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-anna-shvets-4557388.jpg" alt="LGBTQ poros" /></p>
<p>Taigi, linijos, kadaise akcentavusios už „pseudoprekystalio“ likusią atstumtųjų dalį, nebeliko: dabar visi turi galimybę naudotis įvairiomis vaisingumo procedūromis ir dirbtiniu apvaisinimu, taikomu toms moterims, kurioms yra ne daugiau nei 43 metai; procedūrų išlaidas, tuo tarpu, padengs Prancūzijos sveikatos tarnyba. Taigi, jei gimstamumas kadaise buvo apytuštė terpė tarakonams veistis, šiandieną ji bus užpildyta kiek kontroversiška pergale.</p>
<p>Ir visgi, anokia čia naujiena: Prancūzija yra jau 11- oji valstybė, atvėrusi kelius dirbtiniam apvaisinimui tarp moterų. Kita vertus, jei visos su nevaisingumu susijusios procedūros šalyje nebūtų nemokamos, turbūt tai būtų puikus akstinas, skatinantis „bent momentui“ virsti lesbiete, tokiu būdu apeinant sistemą.</p>
<p>Na, o po kažkurio laiko, žinoma, juk kiekvienas iš mūsų turime teisę apsigalvoti. Aišku, šįsyk yra kiek kitaip, tačiau negalime garantuoti, jog kitose šalyse toks modelis neišvys dienos šviesos – nūdienos pasaulyje juk viskas taip sunkiai nuspėjama.</p>
<p>Dar viena naujiena šalyje yra ta, kad vaikai ateityje galės sužinoti donoro tapatybę, mat numatomas panaikinti jų anonimiškumas: naujajame Prancūzijos įstatyme nurodoma, jog gimimo liudijime vaiko gimdytoja, jos partnerė ir donoras turi būti įvardijami kaip vaiko tėvai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-rodnae-productions-4918469.jpg" alt="LGBTQ santykiai" /></p>
<p>Kitaip tariant, bus minimi visi – ir atžalos biologinis tėvas, ir ją auginančios. Aišku, nemažai daliai ilgai įstatymo laukusių moterų biologinis laikrodis rodo ryškų pavėlavimą, tačiau ateities moterims šis pokytis – didelis laimėjimas.</p>
<p>Tuo tapu Sveikatos apsaugos ministras pažadėjo pabandyti „atsigriebti“ už prarastą laiką, sakydamas, kad moterys galės pradėti gydymą jau ateinantį rudenį, norėdamos pastoti iki metų pabaigos. Minima ir tai, kad procedūros paklausa gali būti tokia didelė, jog spermos bankuose gali neužtekti.</p>
<p>Aišku, šis įstatymas nebuvo lengvas, mat prisimenant masinius protestus, kuriuos 2013 m. sukėlė gėjų santuokos įstatymas, tai buvo išties ryžtingas žingsnis. Tačiau, kaip matome, šįsyk visuomenės nuomonė, atstovaujanti „natūralius gamtos dėsnius“, kiek „atsiliko“ – perversmas įvyko.</p>
<p>Gali pasirodyti, jog Prancūzija yra drąsius ir perdėm užtikrintus žingsnius įvaldžiusi šalis, tačiau šalyje nėra įteisinta surogatinės motinos galimybė, kuomet šeimai vaiką išnešioja asmuo iš pašalės – ši praktika vis dar yra kategoriškai atmetama.</p>
<p>Dargi įdomu tai, kad įstatymas neatitiko reikalavimų, apimančių translyčių moterų apvaisinimą prieš joms pakeičiant lytį. Kita vertus, galbūt tai konkrečia linkme pradėjusio tiksėti laiko klausimas.</p>
<h2>Vengrijai buvo siūloma pasitraukti iš ES</h2>
<p>Kalbant apie LGBTQ teises visame pasaulyje, Vengrija, kaip žinia, yra tapusi raudonąja nenorėjimo „prisitaikyti“ zona. Dėl šios priežasties ES lyderiai įsitraukė į kovą su šalies ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kuris, anot jų, akivaizdžiai diskriminuoja Vengrijos mažumas.</p>
<p>ES vadovai, įskaitant Emmanuelį Macroną ir Angelą Merkel, taip pat pasirašė laišką, pažadėjusį kovoti su diskriminacija prieš lesbietes, gėjus, biseksualus, translyčius ir interseksualius žmones.</p>
<p>Kol Vengrijos Vyriausybė tvirtina, kad įstatymu siekiama apsaugoti vaikus, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras teigia, kad šie argumentai yra klaidinantys, melagingi bei keliantys grėsmę pagrindinėms teisėms, susijusioms su nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principu: „Aš tvirtai tikiu, kad Europos Sąjunga yra vieta, kurioje jūs galite laisvai mylėti tą, ką norite“,– sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula v<em>on der Leyen</em>[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-pixabay-73796.jpg" alt="Vengrija išsiskiria ES kontekste" /></p>
<p>Nemaža dalis šalių, pasirašiusių savo vardus praeito ketvirtadienio laiške, atskleidžia didėjančią Orbano izoliacijos ES taryboje tikimybę, tačiau Vengrijos lyderis vis tik yra linkęs išlaikyti savo poziciją.</p>
<p>Kita vertus, žmonės, išanalizavę su homoseksualiais santykiais bei netradiciniais pasirinkimais susijusios medžiagos įtaką, sako, kad toks filmas, kaip, pavyzdžiui, „Draugai“, turi būti perkeltas į vėlų vakarą, nes manoma, kad homoseksualumą skatina homoseksualių personažų buvimas. Ir, mano nuomone, tokiu būdu tarp ilgalaikės žalos sklinda šviesos žvilgsniai, kurių inicijavimą mes turime kontroliuoti.</p>
<p>Kitaip tariant, nė vienas iš mūsų negalime visam laikui likti reaktyvioje logikoje pasirinkimo atžvilgiu, mat vaizdo medžiagų ar vaikiškų knygelių „princas su princu“ pozicionavimas ne visada reiškia galimybę rinktis – besiformuojančiai asmenybei tai gali virsti su lytimi susijusių pokyčių įtakos šaltiniu.</p>
<h2>Spalvingų vėliavų prieš akis mosikavimo protestai tiesiog „putoja“</h2>
<p>Turbūt ne vienas iš mūsų stebėjome vengrų žaidimą „Euro 2020“, kurio diskusijų vinimi tapo olandų LGBTQ vėliavos demonstravimas vardan skandalo: pastarieji įžengė į aikštę vilkėdami Vokietijos marškinėliais ir per Vengrijos himną pamojavo vėliava; jie gi dar bandė bėgti Vengrijos žaidėjų link, tačiau apsauga juos sutramdė[3].</p>
<p>Kita vertus, UEFA vis tik neigia vaivorykštės simbolių draudimą Budapešto „Euro 2020“ sirgalių zonoje, tačiau Nyderlandų žiniasklaidos pranešimai tvirtina, kad Nyderlandų gerbėjams apsaugos darbuotojai liepė nedemonstruoti vaivorykštės vėliavos, kai jie pateko į sirgalių zoną. (Kai kurie šalininkai tokiu būdu protestavo prieš neseniai Vengrijoje įvestus įstatymus, draudžiančius homoseksualumo propagavimą).</p>
<p>Nyderlandų ministras pirmininkas Marko Rutte akivaizdžiai pasipriešino šiam poelgiui, sakydamas, jog Vengrija nebeturi ateities Europos Sąjungoje ir pažadėjo šalį parklupdyti šiuo klausimu. Kita vertus, situacijoje kyla šiokie tokie neaiškumai, nes UEFA teigia, jog labai norėtų bet kokį LGBTQ simbolį įtraukti į sirgalių zoną, mat vaivorykštės spalvos simboliai atitinka UEFA kampaniją, kovojančią su diskriminacija. Tačiau verta paminėti, kad kampanija nėra tokia nuosaiki stadiono apšvietimo vaivorykščių spalvomis prašymui, kuris buvo pateiktas Miuncheno mero vardu.</p>
