<h2>Kaip atsakas „homofobijai“ – eitynės rugsėjį Kaune</h2>
<p>Štai taip ir gyvename – viena pusė „parėkauja“, tada kita ir tęsiasi „pasaka be galo“. Svarbu paminėti, kad ypatingai didelį vaidmenį šiuo laiku atlieka medijos – manytina, kad akivaizdžiai formuodamos požiūrį į tradicines vertybes ginančius žmones kaip į taip garsiai šiomis dienomis eskaluojamą žodį – „homofobus“. Remiantis Didžiuoju šeimų gynimo maršu, vykusiu praėjusį šeštadienį, galėjome pastebėti, kad niekas prieš kitos orientacijos žmones nebuvo nusiteikęs. Dėmesys buvo skirtas per prievartą brukamai ideologijai, kuri palies visų vaikus.</p>
<p>Taigi, ar tikslinga tokius asmenis, taikiai susirinkusius spręsti vaikų ateities klausimo vadinti „homofobais“? Tai toks populiarus terminas siekiant sumenkinti tradicines vertybes propaguojantį asmenį proteguojant į „laisvę pažiūroms“. Bet kodėl ta laisvė – į vienus vartus? Kodėl tuomet piktinamasi neparankiomis šiai bendruomenei nuomonėmis? Kodėl atėjus mažumai likusi visuomenės dalis turi šiai lenktis ir paklusti?</p>
<p>Taip gręžiodamasi į Vakarus Lietuva praranda istorinę atmintį ir tradicijas. Šioje vietoje Vakarų pasaulį galime netgi sugretinti su Romos imperijos likimu – įsivyravus radikaliam liberalizmui, Vakarų kultūra ėmė skaldytis – vieni nori būti panašūs į pažangiausias Vakarų valstybes, kiti nori išlaikyti savo valstybės konservatyvumą. Atvykę iš skirtingų regionų susiskaldymą tik dar labiau gilina – mes norime tapti panašesniais į „juos“, norime būti „atviri“, tapatumo praradimo kaina.[1]</p>
<p>Tiesa, pačioms eitynėms pasirinkta data ne atsitiktinė – eitynės vyks rugsėjo 4 dieną minint Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija bei transfobija, dieną. Pranešama, kad prie šių LGBTQ+ eitynių organizavimo prisideda ir kairioji Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, prašiusi Kauno miesto savivaldybės leidimo šiam renginiui vykti.[2]</p>
<p>„Kaunas Pride“ taip pat paskelbė ir savo šūkį – „Mes esame visur“ ir pristatė naująjį LGBTQ+ bendruomenei pasitarnausiantį Kauno miesto herbą, kuriame vietos tradicines pažiūras propaguojantiems asmenims – nėra.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lgbt.jpg" alt="Kaunas Pride" /></p>
<h2>Organizacija „Kaunas Pride“ pateikė reikalavimų sąrašą</h2>
<p>Organizuojamo renginio feisbuko paskyroje galime matyti susistemintą LGBTQ+ bendruomenės reikalavimų sąrašą. Jame organizatoriai išdėstė, kad bendruomenė nebenori slėptis, nori laisvai gyventi be patyčių ir smurto kasdienėje aplinkoje, teigia neleisianti visuomenei prisidengiant tradicinėmis vertybėmis spręsti už juos. Taip pat pabrėžiama, kad LGBTQ+ bendruomenė reikalauja teisinių ir socialinių garantijų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją. Skelbiama, kad bendruomenės nariai nepakęs neapykantos dangstymo „žodžio laisve“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaunas-pride.jpg" alt="Reikalavimai renginiui" /></p>
<p>Pažymima, kad renginio organizatoriai teikė prašymą gauti leidimui eitynėms nuo Rotušės aikštės tęsiantis iki Nepriklausomybės aikštės numatant 3 000 renginio dalyvių. Tiesa, dėl kapitalinio remonto darbų, vyksiančių Vilniaus gatvėje, Kauno miesto savivaldybė kiek pakoreguos žygeivių planus.[3]</p>
<p>Kalbant apie šios bendruomenės pažertus reikalavimus, jie yra daug panašesni į naujojo režimo apraiškas nei į kasdienių teisių reikalavimą. Svarbu visuomenei neapsigauti ir suprasti, kad žmogus, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos, yra ginamas Lietuvos įstatymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos II-ojo skirsnio 18 str. nurodoma, kad „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. 20 straipsnis nurodo, kad „Žmogaus laisvė yra neliečiama“. 21 straipsnis nurodo, kad „Žmogaus asmuo neliečiamas“ ir „Žmogaus orumą gina įstatymas“. 22 straipsnyje pažymima, kad „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“. 25 straipsnis sako, kad „Žmogaus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.[4]</p>
<p>Tad, akivaizdu, kad Lietuvos Konstitucija gina visus piliečius nedetalizuodama jų lytinės orientacijos. Tad, kokių teisių reikalaujama? Ar tos reikalaujamos teisės nėra „virš įstatymo“? Juk žmogui ant kaktos nėra ištatuiruota jo seksualinė orientacija ar pažiūros, o dažnu atveju, mūsų privatus gyvenimas yra tik mūsų pačių reikalas. Net ir tradicinių pažiūrų žmonės nėra linkę dalintis savo požiūriu viešai, o tūkstančiai porų Lietuvoje laimingai gyvena ir nesusituokusios, ir nereikalaujančios viešai jas „sutuokti“ ar priimti tokias, kokios šios yra. Tokios poros taip pat suvokia santykių vertybes, o jos tikrai nėra viešumas.</p>
<p>Kas trukdo netradicinės orientacijos žmogui nevaržomai gyventi Lietuvoje? Juk, jei tradicinės orientacijos visuomenės dalis pradėtų kasmet rengti eitynes reikalaudami daugiau teisių mosuodami „laisvės“ simboliais – perdirbtais valstybiniais herbais ar kitais svarbiais atributais, taipogi susilauktų neapykantos apraiškų. Įsidarbinę į naująją darbovietę taipogi nepradedate rėkti, kad esate „tradicinės orientacijos žmogus, bet gyvenate nesusituokęs 10 metų“, ar kad esate „gėjus“. Jūsų niekas nepažįsta ir jūsų orientacija, patikėkite, niekam neįdomi.</p>
<p>Visai nesenai pasirodė ir netradicinės orientacijos vyro vieša nuomonė apie LGBTQ+ farsą. Vyro teigimu, aplinkiniai žmonės apie jo orientaciją nežino ir jis nematantis reikalo dalintis informacija, su kuo „miegantis“:[5]</p>
<blockquote>Nemanau, kad tai – neatskiriama ir nežmoniškai visiems svarbi asmenybės dalis. Aš irgi nieko neklausinėju, nes tai – ne mano reikalas. Lygiai taip pat niekam nereikia žinoti ir apie mano asmeninį gyvenimą, kurį Lietuvoje saugo įstatymai. </blockquote>
<p>Homoseksualiu prisistatantis vyras taip pat kalbėjo ir apie tai, kad visuomenė žvalgosi į Vakarų „madas“ ir ragina šaukti laisvės:</p>
<blockquote>Kartą bendrame draugų pasisėdėjime šias mintis išsakiau ten kažkaip dalyvavusiai LGBT aktyvistei (ironiška, – heteroseksualiai merginai) ir ji man nedavė ramybės siekdama įteigti, kad turiu atsiskleisti visos mistinės LGBT labui. Bandė įteigti, kad opresuoju save ir savo partnerį, kad per tokius, kaip aš, klesti homofobai, ir kad turiu „išeiti iš spintos“.</blockquote>
<p>Bet, panašu, kad tezė, jog tai nėra netradicinės orientacijos žmonių gynimas, pasiteisina – visuomenės dalis aršiai reikšdamasi ir reikalaujanti būti „lygiausia iš lygių“ nori įbrukti savo pasaulėžiūrą ir formuoti ateitį per vaikus pagal save. Ar tai nėra pasikėsinimas į Tautos suverenitetą? </p>
<h2>Nauja neomarksistinė mada ir sovietinis atspalvis</h2>
<p>Radikalių leftistų judėjimai už lygias galimybes, LGTBQ+ teises, neseniai nuskambėjusį „Juodaodžių gyvybės svarbios“ (angl. „Black lives matter“) vis labiau tampa panašesni į neomarksistinę arba „naujosios kairės“ ideologiją. Kalbant paprasčiau, pagal neomarksistinę ideologiją, dėmesys skiriamas žmogui kaip savarankiškai, atsakingai ir laisvai asmenybei. Siekiama, kad kadaise buvęs užguitu žmogus atsitiestų ir parodytų savo individualumą.</p>
<p>Neomarksistai kritikuoja mokslą, kuris apsiriboja objektyviu esamybės tyrimu, atsisakydamas ją vertinti. Socialinis teisingumas suvokiamas atkuriant lygybę visose visuomenės srityse dažnai pasireikšdamas pasipriešinimui šalių nelygybei globaliame diskurse. Neomarksizmas revoliuciją suvokia kaip būtinybę.[6] Pažymėtina, kad ši ideologija revoliuciją nori pasiekti taikiu būdu.</p>
<p>Vienas iš „Kaunas Pride“ organizatorių – Gegužės 1-osios organizacija, aktyviai kovojanti už darbuotojų teises ir išaugusi iš judėjimo „Gyvenimas per brangus“, garsėjusio protestais prieš naująjį Darbo kodeksą. 2016 m. rudenį taipogi buvo įsteigtas neformalus GPB Darbuotojų solidarumo tinklas, kuris kovojo už darbuotojų teises įmonėse, kuriose darbdaviai į jas neatsižvelgė.[7]</p>
<p>Pats organizacijos pavadinimas kelia asociacijas su gegužės 1 dieną švenčiama Tarptautine darbininkų diena. Ši diena Lietuvoje buvo švenčiama 1919-1929 m. laikotarpiu ir, po pertraukos buvo vėl pradėta švęsti sovietų okupacijos metais, nors atgavus Nepriklausomybę, šios darbininkų šventės vėl buvo atsisakyta. Ši vėl buvo sugrąžinta 1996 metais, tačiau kiek kitu atspalviu – mat dabar ši diena neturinti nieko bendro su raudona vėliava ir kūju, o siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises.[8]</p>
<p>Argi dvi skirtingas ideologijas po sparnu talpinančios organizacijos gali bendradarbiauti priespaudos ir diskriminacijos klausimais? Visi ploję LGBTQ+ bendruomenei vėl nusiminė dėl naujos pakraipos.</p>
<p>Kadangi šiomis dienomis agresyviai reaguojama į bet kokią detalę iš Didžiojo šeimų gynimo maršo, įkeliame nuotrauką iš vykusio renginio, kurioje susirinkę „atsilikę buduliai“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimu-sajudzio-dalyviai.jpg" alt="Didysis šeimų gynimo maršas" /></p>
<p>O štai nuotrauka iš LGBTQ+ eitynių. Jose susirinkę žmonės „normalūs“ ir viskas čia yra gerai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eitynes.jpg" alt="LGBTQ+ eitynės" /></p>
