Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Karaliaučiumi nukrito įtartinas objektas
Lenkijos Varmijos Mozūrijos vaivadijoje šiandien nukrito įtartinas objektas. Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad objektas nukrito lauke, esančiame netoli Milakovo miesto.
Šis įvykis sulaukė milžiniško tarnybų bei žiniasklaidos ir dėl to, kad Milakovas yra už keliasdešimties kilometrų nuo sienos su Karaliaučiaus sritimi[2].
Skelbiama, kad incidentas įvyko apie 12 val. vietos laiku. Apie tai tarnyboms pranešė vietos gyventojai. Į įvykio vietą skubiai atvyko gausios policijos pajėgos, buvo iškviesta kariuomenė.
Įvykio vietoje taip pat dirba vidaus saugumo agentūros, karo policija[2]. Po kelių valandų darbo įvykio vietoje objektas buvo perduotas kariuomenei.
„Šiandien ryte gavome pranešimą, kad viename iš Milakovo ūkių rastas tikriausiai meteorologinis balionas. Mūsų veiksmai apsiriboja įvykio vietos apsauga, kol atvyks policija ir kariuomenė, dabar nustatysime, kam priklauso šis objektas ir galbūt iš kur jis atsirado“, – sakė vietos pareigūnai, pridūrę, kad nėra ženklų, rodančių, kad tai karinis objektas[3].
Vėliau pasirodė informacija, kad objektas galiausiai iš tiesų buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas. Be to, pareigūnai atskleidė, kad jau anksčiau regione buvo užfiksavę ne vieną tokį incidentą, susijusį su meteorologiniais balionais, tačiau jokios grėsmės aplinkiniams gyventojams jie nekelia.
Orų stebėjimo balionai: kaip jie veikia?
Meteorologinis balionas – tai vandenilio arba helio pripildytas lateksinis balionas, kuris pakilęs į 30–45 km aukštį fiksuoja atmosferos slėgį, temperatūrą, drėgnumą ir vėjo greitį, o surinktus duomenis radio ryšiu perduoda į meteorologijos stotyje esantį radarą.
Prie baliono pritvirtinamas naudingasis krovinys, kuriame paprastai būna radiozondas. Tai nedidelis prietaisas, matuojantis įvairius atmosferos parametrus balionui kylant atmosferoje.
Kasdien iš 900 vietų visame pasaulyje paleidžiama apie 1 000 meteorologinių balionų, kurie teikia svarbius realaus laiko duomenis.
Meteorologiniai balionai atlieka labai svarbų vaidmenį prognozuojant orus ir atliekant mokslinius tyrimus, nes teikia vertingus duomenis, kurie padeda meteorologams suprasti atmosferos sąlygas ir pagerinti orų prognozių tikslumą.
Lietuvoje tokio tipo balionai leidžiami kas dvi dienas iš Kauno meteorologijos stoties. Aukščiausiai Lietuvoje leistas meteorologinis balionas buvo pakilęs net į 42 km aukštį[4].
Kinijos balionas ant kojų buvo sukėlęs visą Ameriką
Prieš keletą savaičių JAV pareigūnai skelbė, kad stebi virš Uolinių kalnų sklandantį meteorologinį balioną. Buvo skelbiama, kad daugiau nei 43 000 pėdų aukštyje, šiek tiek aukščiau nei įprasto komercinio lėktuvo skrydžio aukštyje sklandantis balionas nėra manevringas ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, nors jo paskirtis ir kilmė nebuvo aiški[5].
Pernai JAV teritorijoje jau sklandė kinų balionas. Kinija skelbė, kad virš JAV pastebėtas balionas iš tiesų priklauso jai, tačiau pareiškė, kad tai civilinis aparatas, skirtas oro tyrimams ir meteorologiniams tikslams, nors JAV manyta, kad tai šnipinėjimo balionas.
Šnipinėjimo balionas yra bepilotės skraidyklės tipas. Šiuose oro balionuose įrengtos įvairios stebėjimo technologijos, pavyzdžiui, kameros, jutikliai ir ryšių sistemos, skirtos žvalgybinei informacijai rinkti ir veiklai žemėje stebėti.
Jie gali būti dislokuojami ilgesnį laiką ir iš jų galima stebėti dideles teritorijas. Šių oro balionų stebėjimo galimybės gali apimti pasienio zonų stebėjimą, žmonių ar transporto priemonių judėjimo stebėjimą arba informuotumo apie padėtį tam tikruose regionuose užtikrinimą.
Galiausiai JAV oro pajėgų naikintuvai numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną. Šis įvykis buvo sukėlęs daugumą JAV tarnybų ant kojų, sudomino milijonus amerikiečių bei paveikė ir taip įtemptus JAV-Kinijos santykius.
