Pasaulis eina iš proto? Lenkija savo teritorijoje nori dislokuoti branduolinius ginklus
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pranešė, kad Lenkija nori prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos ir net paragino kitas NATO valstybes-nares taip pat bandyti prisijungti prie šios programos. Tokį siekį išprovokavo Rusijos sprendimas dalį savo branduolinių pajėgų perkelti į Baltarusiją.
„Kadangi Rusija ketina dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, dar kartą raginame visą NATO dalyvauti Branduolinių ginklų dalijimosi programoje. Mes tikrai nenorime ramiai sėdėti, kai Putinas švaistosi įvairiais grasinimais“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis[1].
Prieš keletą mėnesių Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigė, kad didžiausia Lenkijos problema yra ta, kad šalis pati neturi branduolinių ginklų, o vienintelis šios problemos sprendimo būdas yra glaudesnis bendradarbiavimas su NATO.
„Nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu jį turėsime. Tačiau visada yra potenciali galimybė dalyvauti Branduolinio ginklo dalijimosi programoje. Kalbėjomės su Amerikos vadovais apie tai, ar Jungtinės Valstijos svarsto tokią galimybę. Ši tema yra atvira“, – pavasarį kalbėjo Lenkijos prezidentas[2].
Jei Lenkija iš tiesų prisijungtų prie šios NATO programos, tai reikš, kad JAV galėtų saugoti ir prireikus, paleisti branduolinius ginklus iš Lenkijos teritorijos. Dalijimasis branduoliniais ginklais, branduolinių ginklų neturinčioms NATO narėms leidžia savo teritorijoje laikyti sąjungininkių ginklus.
Lenkija yra viena iš šalių, sudarančių rytinį NATO flangą, tačiau ji pati niekada neturėjo savo branduolinių ginklų. Tik Šaltojo karo metais jos teritorijoje buvo laikoma apie 200 Sovietų Sąjungai priklausiusių užtaisų. Tačiau 1991 m. Lenkija paskelbė, kad iš savo ginklų sąrašo pašalins branduolinių ginklų siuntimo sistemas.
O apie Lenkijos vadovų kalbas dėl siekio prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos pasisakė ir JAV atstovai. JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby teigia, kad į tokio pobūdžio kalbas leistis kol kas nenori ir pabrėžė, kad Amerika viešai nekalba apie branduolinių sistemų dislokavimą. J. Kirby taip pat pridūrė, kad šiuo metu nėra jokių požymių, jog Rusija ketina panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje ar kurioje nors kitoje šalyje[3].
Rusija dalį savo branduolinių pajėgumų jau perkėlė į Baltarusiją
Lenkijos susidomėjimas branduoliniais ginklais nėra atsitiktinis. Geopolitinei įtampai visame pasaulyje augant, į Baltarusiją neseniai perkelta dalis Rusijos branduolinių pajėgumų. Birželio 13 d. Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis jau gavo pirmąją ginklų siuntą iš Rusijos.
Birželio 17 d. tai pakartojo jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas. Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka neseniai pareiškė, jog yra tikras, kad jo šalyje dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai niekada nebus panaudoti[4]. Tiesa, anksčiau jis sakė, kad nedvejodamas duos nurodymą juos panaudoti, jei Baltarusija susidurs su agresijos aktu[5].
Tiek Minskas, tiek ir Maskva pabrėžia, kad šiuos ginklus panaudos tik tuo atveju, jei kils grėsmė jų teritoriniam vientisumui. Apie šiuos planus Rusijos prezidentas paskelbė dar kovo mėnesį. Tuomet Rusija skelbė, kad į kaimyninės šalies teritoriją perkels taktinius branduolinius ginklus. Taktiniais branduoliniais ginklais vadinami tie, kurie naudojami siekiant konkrečių laimėjimų mūšio lauke, o ne tie, kurie gali sunaikinti miestus.
Pats V. Putinas pareiškė, kad sprendimas branduolinius taktinius ginklus perkelti į Baltarusijos teritoriją nepažeis branduolinio ginklo neplatinimo susitarimo. Priešngai, šį savo sprendimą Rusijos lyderis prilygino JAV ginklų dislokavimui Europoje ir sakė, kad Rusija visiškos ginklų kontrolės Baltarusijai neperduos. Vis dėlto, tai pirmas kartas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai Rusija tokius ginklus iškelia už savo šalies ribų.
NATO branduolinių ginklų dalijimosi programa – kolektyvinės gynybos dalis
NATO branduolinių ginklų dalijimosi programa, dar vadinama „NATO branduolinių ginklų dalijimosi susitarimu“, reiškia Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos koncepciją, pagal kurią kai kurios šalys narės dalyvauja Aljanso branduolinio atgrasymo politikoje, priimdamos ir dislokuodamos JAV branduolinius ginklus savo teritorijose.
Šis susitarimas grindžiamas kolektyvinės gynybos principu ir yra priemonė NATO saugumo įsipareigojimams stiprinti. Pagal NATO branduolinių ginklų dalijimosi programą, kelios atrinktos NATO šalys, įskaitant Belgiją, Vokietiją, Italiją, Nyderlandus ir Turkiją, sutiko suteikti infrastruktūrą ir paramą JAV branduolinių ginklų dislokavimui savo teritorijoje. Šios šalys neturi savo branduolinių ginklų, tačiau yra integravusios savo oro pajėgas ir karinius pajėgumus į JAV branduolinį arsenalą.
Konkrečios NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos detalės ir procedūros yra įslaptintos, tačiau žinoma, kad JAV branduoliniai ginklai saugomi saugiose patalpose šių dalyvaujančių šalių teritorijose.
Krizės metu arba įgyvendinant NATO atgrasymo strategiją, šių šalių karinių oro pajėgų JAV orlaiviams gali būti pavesta pristatyti branduolinius ginklus, jei to reikia, pasikonsultavus ir gavus pritarimą Aljanse.
Verta pažymėti, kad NATO dalijimosi branduoliniais ginklais programa yra atskirta nuo Jungtinių Valstijų ir dalyvaujančių šalių nacionalinių branduolinių arsenalų. Tai yra bendradarbiavimo susitarimas NATO gynybos ir saugumo politikos rėmuose.
Tuo tarpu savo branduolinį arsenalą turi Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Izraelis.
Vis tik, kai kurių šalių, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos ir Izraelio, branduolinio ginklų pajėgumų mastas nėra oficialiai patvirtintas, tačiau, remiantis žvalgybos vertinimais ir viešais pareiškimais, manoma, kad jos turi galingų branduolinių ginklų.
