Žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais bei sparčiai augančiomis kainomis nepasitenkinę lenkai išėjo į gatves
Sekmadienis šimtams tūkstančių lenkų buvo svarbi diena. Minint 34-ąsias komunizmo nuvertimo ir pirmųjų laisvų rinkimų šalyje metines, Lenkijos opozicinės partijos sukvietė piliečius į gatves.
Į didžiuosius šalies miestus iš mažesnių miestelių ir kaimų atvykę lenkai surengė vieną didžiausių demonstracijų per pastaruosius dešimtmečius. Protestuoti nuspręsta dėl vis labiau varžomų žmogaus teisių ir laisvių, didėjančios valdančiosios partijos įtakos bei galios ir augančių maisto produktų, paslaugų kainų.
Šį protestą surengė susivienijusi Lenkijos opozicija. Į pagrindinį protestą sostinėje Varšuvoje atvyko dauguma opozicinių partijų ir jų šalininkų bei pačių aktyviausių valdančiosios Lenkijos partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kritikų. Visi jie buvo suvienyti nepasitenkinimu valdančiaisiais, politine betvarke ir pragyvenimo sąlygomis[1].
Tarp protesto dalyvių buvo ir ankstesnis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas bei buvęs prezidentas Lechas Valensa. Nors PiS pasmerkė šį susirinkimą ir pavadino jį neapykantos eitynėmis, o vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris net apkaltino D. Tuską ir L. Valensą „bandymu nuversti vyriausybę“, tokių „maištautojų“ vis tiek netrūko: Varšuvos mero administracijos duomenimis, vien renginyje sostinėje dalyvavo apie pusė milijono žmonių[2].
Nors jau ne vienerius metus Lenkiją skaldo tokie klausimai kaip moterų teisės į abortus ar LGBTQ+ bendruomenės nesiliaujantys protestai, dabar lenkai buvo suvienyti baimės dėl valdančiųjų pristatyto naujo įstatymo „Rusijos įtakai“ apriboti bei toliau išliekančios infliacijos ir aukštų prekių bei paslaugų kainų.
Opozicijos politikai susirinkusiems protestuotojams kalbėjo apie būtinybę mobilizuotis, ginti demokratiją ir Europos vertybes, o D. Tuskas mitingo dalyvių akivaizdoje davė priesaiką, kurioje pasižadėjo laimėti rinkimus, ištaisyti valdančiųjų vyriausybes padarytas klaidas ir vėliau sutaikyti visus lenkus, kuriuos pastaraisiais metais suskaldė vyriausybės sprendimai bei poliarizuojanti politika[3].
Dalis opozicijos politikų net perspėjo protestuojančius lenkus, kad tik tokiomis kraštutinėmis priemonėmis galima sustabdyti „demokratijos eroziją“. Taip pat užsiminta, kad rudenį vykti turintys parlamento rinkimai gali būti nesąžiningi, o pagal naują „Rusijos įtakos“ įstatymą, su vienu iš didžiausiu dabartinių valdančiųjų kritiku D. Tusku gali būti susidorota politiškai.
Lenkijos laukiantys parlamento rinkimai gali būti neįprastai chaotiški
Sekmadienio protestas Lenkijoje surengtos minint 34-ąsias pirmųjų, iš dalies laisvų rinkimų Lenkijoje, metines, tačiau kartu tai yra laikoma vienu esminiu išbandymu D. Tusko „Pilietinei platformai“ – centristinei ir proeuropietiškai partijai, kuri apklausose šiuo metu atsilieka nuo valdančiųjų partijos. Vis dėlto, viską pakeisti gali jau anksčiau minėtas „Rusijos įtakos“ įstatymas.
Šis įstatymas leidžia vyriausybei sukurti komisiją, kuri tirtų galimai pavojingą Rusijos įtaką Lenkijoje, tačiau šio įstatymo kritikai teigia, kad tokia komisija turėtų antikonstitucinių įgaliojimų, pavyzdžiui, turėtų galimybę dešimtmečiui pašalinti pavojingais laikomus asmenis iš viešosios tarnybos. Dėl to, manoma, kad nuo politinės veiklos atribotas galėtų būti ir D. Tuskas, kuris jau anksčiau buvo sietas su Kremliumi.
Nors kilus nepasitenkinimui, Lenkijos valdantieji jau pasiūlė „Rusijos įtakos“ įstatymo pataisas, kai kurie Lenkijos opozicijos nariai tokią politinę padėtį Lenkijoje lygina su JAV istorija, kuri buvo susijusi su senatoriumi Josephu McCarthy, kada antikomunistinė kampanija šeštojo dešimtmečio pradžioje sukėlė tikrą isteriją ir politinį jo persekiojimą.
Be to, valdančiosios lenkų partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis jau viešai pareiškė, kad į D. Tuską žvelgia kaip į „Kremliaus atstovą“. Būtent tuomet žiniasklaidos kontrolės grupė „Reporteriai be sienų“ išreiškė susirūpinimą, kad planuojama sukurti komisija ir „gali tapti nauju ginklu tokio pobūdžio išpuoliams, kai abejojama žurnalistų ir politikų sąžiningumu, siekiant sumenkinti jų reputaciją“.
Infliacija Lenkijoje brangina maisto produktus ir paslaugas
Tačiau protestuoti lenkus paskatino ne tik politinė įtampa, bet ir augančios pragyvenimo kainos. O prie šios problemos akivaizdžiai prisideda infliacija. Lenkijos statistikos tarnyba neseniai pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad gegužės mėnesį vartotojų kainų indeksas, lyginant su pastarųjų metų duomenimis, padidėjo 13 proc.
Vis dėlto, patys analitikai teigia, kad dabar kainų augimas Lenkijoje yra mažiausias nuo 2022 m. gegužės mėnesio ir iki metų pabaigos artėja prie vienaženklio lygio[4].
„Metinės infliacijos rodiklio mažėjimui neabejotinai padeda didelis praėjusių metų bazės efektas. Tačiau gegužės mėnesį infliacinių procesų intensyvumas pastebimai susilpnėjo. Bazinės infliacijos, t. y. infliacijos be maisto produktų ir energijos, augimo dinamika gegužės mėnesį taip pat atrodė susilpnėjusi, o tai teikia vilčių, kad ji prisidės prie infliacinio spaudimo stabilizavimo“, – teigiama banko „Bank Millennium“ komentare.
Tuo tarpu kiti ekspertai pažymėjo, kad gegužės mėnesio infliacijos rodmenys tik privers Lenkijos nacionalinį banką (NBP) neskubėti švelninti pinigų politikos. Dabar bazinės palūkanų normos Lenkijoje siekia 6,75 proc. ribą ir manoma, nesikeis per visus 2023 m.
Tačiau eiliniams lenkams galvos skausmą ir toliau sukelia brangstančios prekės ir paslaugos. Gegužės mėnesį maisto produktų kainos, lyginant su kainomis 2022 m. gegužės mėnesį, padidėjo 18,9 proc., nors ir sumažėjo lyginant su balandžio mėnesiu. Energijos kainos per metus padidėjo 20,4 proc., degalų kainos gegužės mėnesį sumažėjo 9,5 proc.
„Tikimės, kad artimiausiais mėnesiais infliacija toliau mažės. Didėja tikimybė, kad iki metų pabaigos vartotojų kainų indeksas sumažės iki vienženklio lygio, nors, mūsų nuomone, jis vis dar bus artimas 10 %“, – sako „Santander Bank Polska“ ekspertai.
Tuo tarpu Lietuvoje gegužės mėnesį pirmą kartą po beveik 2,5 metų užfiksuota defliacija – 0,1 proc. Metinė infliacija Lietuvoje gegužės mėnesį sudarė 10,7 proc., nors ir yra teigiama, kad ji mažėja jau aštuntą mėnesį iš eilės[5].
Su kitomis ES šalimis lyginama metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže, sumažėjo iki 10,7% nuo 13,3% balandį.
Valstybės duomenų agentūra (VDA) skelbia, kad defliacija byloja apie mažėjančią perkamąją gyventojų galią, kurią neigiamai veikia brangstančios paskolos ir dėl recesijos prastėjantys ateities lūkesčiai.
VDA teigia, kad metinei infliacijai Lietuvoje daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainų padidėjimas bei transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.
Dalis maisti produktų Lenkijoje kur kas pigesni nei Lietuvoje
Lenkai į gatves keliauja dėl pabrangusių maisto produktų, tačiau Lietuvoje daugelio produktų kainos kur kas mažesnės. Nepaisant to, kad oficialiai, infliacija Lenkijoje gegužės mėnesį ir buvo didesnė nei Lietuvoje, kainose to nesimato. Palyginus eilinius, kasdienio vartojimo maisto produktus galima pastebėti, kad lietuviai už maisto produktus vis dar gerokai permoka, o tai matoma įvertinus esminių produktų, pieno, kiaušinių bei mėsos kainas.
Maisto produktų kainas lyginome internetinėse maisto prekių parduotuvėse: Lietuvoje – „Barbora“, o Lenkijoje – „Dodomku“.
Pažvelgus į pieno kainas Lietuvoje matome, kad 500 ml. „Dvaro“ pienas kainuoja 0,95 Eur. , o „Naminio“ pieno to paties kiekio pakuotė kainuoja 0, 99 Eur. Tuo tarpu 1 litro pakuotė „Dvaro“ pieno kainuoja 2,85 Eur., o „Mū“ pieno pakuotė kainuoja 1,95 Eur.
Lenkijoje galima rasti daugiau 1 litro talpos pieno pasirinkimo. Čia jo kaina, konvertavus Lenkijos zlotą į eurą, siekia nuo 0,78 Eur., iki 1,18 Eur.
Pažvelgus į kiaušinių kainas matome, kad 10 vnt. pigiausių vištos kiaušinių pakuotė Lietuvoje kainuoja 1,75 Eur. Tuo tarpu „Rido“ kiaušinių pakuotė kainuoja net 2, 65 Eur. O štai Lenkijoje jau ekologiški, ant kraiko užaugintų vištų kiaušiniai gali kainuoti 2 Eur.
Pažvelgus į mėsos kainas matome, kad bene populiariausios, maltos kiaulienos kumpio 400 g. pakuotė Lietuvoje kainuoja 1,79 Eur. Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje toks produktas kainuoja 2, 71 Eur.
Internetinių maisto produktų kainas pasilyginti galite:
