Lenkijos-Slovakijos pasienyje vyks transporto priemonių patikra
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vakar oficialiai nurodė vidaus reikalų ministrui įvesti transporto priemonių patikrinimus Lenkijos ir Slovakijos pasienyje.
Taip siekiama, kad būtų užkirstas kelias migrantams kirsti Lenkiją bei galiausiai nuvykti į Vokietiją vadinamuoju Balkanų maršrutu. Jau ne vienerius metus vadinamasis Vakarų Balkanų maršrutas yra vienas iš pagrindinių migracijos kelių į Europą.
„Įsakiau vidaus reikalų ministrui įvesti pasienio kontrolę Lenkijos ir Slovakijos pasienyje autobusams, mikroautobusams, keleivinėms transporto priemonėms, kurios, kaip įtariama, gali vežti nelegalius migrantus“, – sakė M. Morawieckis[1].
Pabrėžęs, kad nelegalūs migrantai į Lenkiją patenka vadinamuoju Balkanų maršrutu per Vengriją ir Slovakiją, lenkų premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Lenkijos ir Slovakijos nėra oficialios sienos, nes abi šalys priklauso Europos Sąjungos (ES) Šengeno erdvei be sienų.
„Mes nekontroliuojame šios sienos, tačiau pavedžiau vidaus reikalų ministrui įvesti laikiną šios sienos kontrolę, kad niekas negalėtų mūsų apkaltinti, jog turime būdą įsileisti migrantus“, – kalbėjo M. Morawieckis.
Kalbėdamas apie tolimesnius planus sienos apsaugai, premjeras pažymėjo, kad Lenkija abejoti nereikia, nes jo šalis jau sėkmingai apgynė savo sieną su Baltarusija.
Praėjusių metų spalį Lenkija savo pasienyje su Baltarusija baigė statyti 186 km ilgio užtvarą, kurią sudaro penkių metrų plieninė tvora, viršuje apjuosta pjaunančia viela. Tai ženkliai padėjo suvaldyti išaugusius migrantų srautus.
O jau šių metų birželį prie Lenkijos ir Baltarusijos pasienio buvo įrengta ir elektroninė užtvara, kurią sudaro kameros, termovizorinė stebėjimo įranga ir jutikliai.
Migracijos srautai Slovakijoje neramina anti-migracinę politiką vykdančią lenkų valdžią
Lenkija jau kuris laikas svarstė galimybę sustiprinti pasienio su Slovakija kontrolę. Slovakija šiuo metu įtemptai kovoja su nelegalių migrantų antplūdžiu. Šioje šalyje sulaikytų nelegalių migrantų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo devynis kartus ir šiemet jau viršijo 27 000. Šią situaciją pastaruosius mėnesius atidžiai sekė lenkai.
„Jau daugiau nei mėnesį stebime padidėjusį nelegalių migrantų srautą iš Slovakijos“, – sakė Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos atstovė spaudai Anna Michalska[2].
Tiesa, anksčiau ji pabrėžė, kad tai yra Šengeno erdvės vidaus siena, todėl pasieniečiai negali vykdyti jokios pasienio kontrolės.
„Mes jokiu būdu negalime trukdyti šiai kontrolei prie Europos Sąjungos vidaus sienų. Vieninteliai dalykai, kuriuos galime daryti, yra buvimo teisėtumo patikrinimai, privažiavimo prie sienos kelių patikrinimai. Tai ir darome. Tačiau tai tik patikrinimai vietoje“, – praėjusią savaitę kalbėjo lenkų pasienio apsaugos atstovė.
A. Michalska pabrėžė, kad šiais metais Lenkijos pasienio tarnyba prie Čekijos ir Slovakijos sienų sulaikė 544 nelegalius imigrantus. Pernai tokiu pat metu jų buvo vos 122.
Lenkų pareigūnai skelbia, kad vertinant bendrai, migracija ruože su Slovakija išaugo septynis kartus. Atkarpoje su Čekija statistika išaugo dvigubai.
Šios didėjimo tendencija ypač suintensyvėjo vasarą, o dėl išaugusių migrantų srautų Lenkijoje buvo padidintas pasienio patrulių bei pareigūnų skaičius.
Lenkijos vardas minimas nelegalioje, vizų migrantams suteikimo schemoje
Tačiau pati Lenkija gali būti atsakinga už dalies nelegalų migrantų patekimą tolyn į Europą. Pasirodžius žiniai apie tai, kritiką šiuo klausimu išreiškė Vokietija ir jos kancleris Olafas Scholzas. Savo ruožtu Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau apkaltino Vokietiją siekiu kištis į jo šalies vidaus reikalus.
Vokietijos vadovas sakė, kad Varšuva turi atsakyti į klausimus dėl įtarimų, kad Lenkijos konsulatai Afrikoje ir Azijoje migrantams už tūkstančius dolerių pardavinėjo skubos tvarka išduodamas laikinąsias darbo vizas[3].
Tačiau migracijai tapus pagrindine rinkimų kampanijos tema prieš spalio viduryje Lenkijoje vyksiančius rinkimus, Z. Rau apkaltino vokiečių kanclerį peržengus visas įmanomas ribas.
„Tokie pareiškimai rodo bandymą kištis į Lenkijos valstybės vidaus reikalus ir Lenkijoje vykstančią rinkimų kampaniją“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris O. Scholzas iš tiesų paragino Lenkiją paaiškinti kaltinimus apie tai, kad net 350 000 migrantų Lenkijos konsulatuose staiga ėmė ir nusipirko ES Šengeno vizas.
„Nenoriu, kad žmonės iš Lenkijos būtų tiesiog praleidžiami ir tik po to mes diskutuotume apie prieglobsčio politiką“, – sakė vokiečių kancleris.
Iš tiesų, neseniai paaiškėjo, kad Lenkijos konsulatai Afrikoje bei Azijoje vizas tvarkė pagreitintu tempu ir be tinkamų patikrinimų, pareiškėjams sumokėjus tarpininkams.
Tokių Šengeno vizų turėtojai dažnai nelieka pirminėje vietoje ir gali keliauti į kitas ES šalis, pavyzdžiui, Vokietiją. Tačiau Vokietijos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą riboti migraciją būtent per rytines sienas.
ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson taip pat pareikalavo paaiškinimų dėl galimos Lenkijos konsulatų vizų schemos.
Atsakydama į tai Lenkijos nacionalistų vyriausybė pareiškė, kad šis reikalas yra perdėtas, o oponentai jį suplanavo tam, kad diskredituotų ją prieš rinkimus.
Grėsmė Šengeno erdvei? Apie sienų su kaimynėmis uždarymą svarsto ir Vokietija
Atsižvelgiant į situaciją, Vokietija pati taip pat svarsto galimybę įvesti trumpalaikę sienų su Lenkija ir Čekija kontrolę. Tai būtų šalies atsakas į naują, neteisėtų migrantų antplūdį.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser neseniai sakė, kad laikinų policijos patikrinimų pasienio punktuose nustatymas padėtų Vokietijai užkirsti kelią neteisėtam žmonių gabenimui ir prekybai žmonėmis. Ji pridūrė, kad sustiprinta pasienio kontrolė turės būti derinama su jau vykdomais atsitiktiniais policijos patikrinimais[4].
„Šiuo metu peržiūrimos atitinkamos papildomos pasienio policijos priemonės“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
N. Faeser taip pat tariasi su Čekija dėl galimybės, kad Vokietijos policijos pareigūnai veiktų Čekijos teritorijoje, panašiai kaip Vokietija yra sudariusi susitarimą su Šveicarija.
Vokietijos federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, 2022 m. į Vokietiją atvyko daugiau žmonių nei bet kuriais kitais metais: 2022 m. į šalį atvyko apie 2,67 mln. migrantų. Į šį skaičių įtraukta ir apie 1,1 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
Jei Vokietija tikrai imtųsi sienų kontrolės su Rytų kaimynėmis, tai būtų paskutinis smūgis Šengeno zonos politikai, kuria užtikrinamas laisvas judėjimas tarp ES šalių.
Neseniai Austrija pradėjo naujus patikrinimus prie sienos su Italija, o Vokietija jau ėmėsi patikrinimų prie sienos su Austrija. Be to, Austrija vis dar atsisako įsileisti Bulgariją į Šengeno erdvę, diskusijos verda ir dėl Rumunijos[5].
Europoje – niūrios, naujos migrantų bangos nuotaikos
Remiantis ES prieglobsčio agentūros duomenimis, 2023 m. liepos mėnesį Bendrijos šalims buvo pateikta apie 87 000 prieglobsčio prašymų. Tai yra 20 proc. daugiau nei tą patį 2022 m. mėnesį[6].
Įvertinus 2023 m. liepos mėnesio duomenis, daugiausiai prašymų pateikė pabėgėliai iš Sirijos – iš viso beveik 15 000, t. y. 63 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija kartu gavo du trečdalius visų pabėgėlių, norinčių atvykti į ES, prašymų. Tačiau vienam gyventojui tenkančių prašymų daugiausiai gavo Kipras – 1 prašymas 1000 gyventojų.
Sprendimų, kuriais suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, procentinė dalis, išliko stabili – 42 proc. O prieglobsčio bylų, kuriose laukiama pirmosios instancijos sprendimų, skaičius siekė 687 000 bylų, t. y. 34 proc. daugiau nei 2022 m. liepos mėnesį.
