Statybos prasidės vos Vilniaus taryba projektui uždegs žalią šviesą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus savivaldybė ketina pasirašyti susitarimą dėl 156 mln. Eur vertės Nacionalinio stadiono statybų. Projektui pritarti turi ir Vilniaus miesto taryba.
Sulaukus teigiamo savivaldos atsakymo, sudarius susitarimą ir pasirašius nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“, neįgyvendinamu laikomas projektas pagaliau bus imamas aktyviai plėtoti: prasidės techninis projektavimas bei statybos darbai[1].
Vilniaus tarybai pritarus dėl susitarimo, numatyta pasirašytą sutartį su koncesininku papildomai įsivertinti ir įsitikinti ar stadiono sėdimų vietų skaičius galėtų būti išplėstas nuo 15.000 iki 18.000.
Toks punktas anksčiau numatytas savivaldybės tarybos protokoliniame nutarime, jo pageidavo ir Vyriausybė. Numatyti ir galimo ginčo sprendimo būdai bei užfiksuoti maksimalūs finansiniai įsipareigojimai.
Pagal naujai parengtą koncesijos sutartį, ant Šeškinės kalvos turėtų išdygti daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės[2].
Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Bendra projekto vertė – daugiau nei 150 mln. Eur.
Sutarčiai jau buvo tarta „taip”, tačiau darbų procese vis dar štilis
Koncesijos sutartį su privačiu partneriu Vilnius planavo pasirašyti dar 2020-ųjų kovą, o stadioną su įvairiais kitais objektais pastatyti 2023-iaisias. Tuomet, pats konkursas vyko kelerius metus, o sutarčiai buvo pritarusi tiek Vyriausybė. tiek ir sostinės savivaldybės taryba.
Jei projektui vėl bus pritarta ir dabar, dėl ilgiau nei numatyta užsitęsusių ginčų teismuose stadionas galėtų būti pastatytas 2024-aisiais. Didžiąją dalį projekto išlaidų finansuos Vilniaus savivaldybė: 101,5 mln. Eur, o dar 54,5 mln. Eur pridės Vyriausybė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė džiaugiasi, jog bendradarbiavimo dėka pavyko operatyviai nugludinti, patikslinti susitarimus, siekiant ryžtingai judėti pirmyn:
„Jei Vilniaus miesto taryba susitarimui pritars, neliks kliūčių pradėti projektą įgyvendinti“, – teigia ministrė.
Tuo tarpu Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat tikisi greito sutarties pasirašymo ir sklandaus, ilgai vilkinto projekto realizavimo:
„Jei prieš metus atrodė, kad projektas sužlugdytas, tai įdėjus maksimalias pastangas dabar galime viltis, kad pagaliau pajudėsime,”– viliasi sostinės meras.
Dešimtmečius trunkantis projektas tapo valdžios neveiksnumo simboliu ir gėda
Nacionalinį futbolo stadioną Šeškinėje sutarta statyti dar praėjusiame amžiuje. 1986 – ais pradėtas projektas, 2006 -aisiais pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu. Statybos darbai valstybės lėšomis buvo ne kartą atnaujinti, tačiau didesnio proveržio nesulaukiama iki dabar[3].
Pagal dabartinę sutartį, kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, aikštynais ir kitais objektais statytų „Axis industries“, daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“, o savivaldybė mokėtų jiems už sukurtą infrastruktūrą.
Buvo skelbiama, kad projektą kurs britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos bendrovė „Cloud architektai“.
Vilniaus savivaldybė taip pat planuoja už europines lėšas sutvarkyti aplinkines teritorijas, įrengdama viaduką per Geležinio vilko gatvę, kad šią vietą būtų galima pasiekti pėsčiomis[4].
