LB atmeta siūlymus gynybos išlaidas finansuoti valiutos rezervu

LB atmetant siūlymus gynybos išlaidas finansuoti valiutos rezervu, Prezidentūros reakcija – galime pradėti diskusijas

Lietuvos bankui (LB) skelbiant, kad Europos Sąjungos (ES) sutartis neleistų įgyvendinti šalies vadovo siūlymo gynybą finansuoti iš 7 mlrd. eurų tarptautinio valiutos rezervo, Prezidentūra tvirtina, kad prieš imantis konkrečių veiksmų reikėtų pradėti „prasmingą“ diskusiją apie tikslius valiutos rezervo panaudojimo būdus.

Pasak Prezidentūros, Lietuva turi skirtingų kol kas neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, didinantį biudžeto pajamas, o kartu ir krašto apsaugos finansavimo galimybes.

„Tarp tokių rezervų prezidentas mato ir galimybę Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų lėšas didesne dalimi investuoti Lietuvoje bei galimybę prasmingai diskusijai, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šalies atsargų potencialą“, – komentare šalies vadovo siūlymus patikslino Prezidentūra.

Lietuvos oficialiųjų atsargų vertė siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų

Reaguodamas į šalies vadovo siūlymus, centrinis bankas trečiadienį patvirtino, kad Lietuvos oficialiųjų atsargų vertė siekia daugiau nei 7 mlrd. eurų. 

Visgi, anot LB, šalis neturi teisės šio rezervo naudoti – bendrijos sutartis draudžia centriniam bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą banko sąskaitose šalies Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms ar įmonėms. Pagal su ES pasirašytą sutartį LB taip pat draudžiama tiesiogiai pirkti iš jų skolos priemones.

Nurodoma, jog valstybės valiutos atsargų rezervas yra ne LB valdyti perduotos valstybės lėšos, o atitinkamais jo įsipareigojimais ir kapitalu finansuotas turtas.

„Lietuvos banko veikla turi būti finansuojama iš šaltinių, kurie nemažintų banko nepriklausomumo – tam centriniai bankai įprastai naudoja pajamas iš užsienio atsargų investavimo“, – skelbė LB.

Svarstoma gynybą finansuoti iš griežčiau traktuojamų mokestinių pažeidimų

Tiesa, taip pat keliama idėja gynybą finansuoti mažinant mokesčių nesurinkimą – griežčiau traktuoti nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Kaip teigė Prezidentūra, tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.

Anot šalies vadovo atstovų, Lietuvos BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – keliant tikslą, kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc. 

Siūlys gynybą finansuoti iš žmonių santaupų

Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, kaip nurodė Prezidentūra, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.

Šią palūkanų normą nustatytų valstybės institucijos. Per netiesioginius mechanizmus šios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.

Siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai, kaip nurodoma, padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.

Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.

Kaip 77 jau skelbė, praėjusią savaitę posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) iškėlė ženkliai ambicingesnio gynybos finansavimo tikslus – sutarta 2026-2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. 

Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Vis dėlto, dalis politikų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, tikina neatmetantys galimybės, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą, gyventojų įmokas į biudžetą teks didinti.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.

Parengta remiantis elta.