Už 52 milijonus Vilnius pirks naujus troleibusus
Lyg maža būtų mums vieno „rinkos liberalizavimo“ – kalbant apie energetikos sritį – panašu, kad gali artėti dar vienas analogiškas veiksmas, tik šį kartą susijęs su Vilniaus viešuoju transportu. Vilniaus savivaldybės Tarybos narys Aleksandras Nemunaitis pasidalino informacija, kuri leidžia spėti, jog Vilniaus miesto savivaldybėje užkulisiniai žaidimai nesibaigia net ir pasikeitus valdžiai. Tiesa, iš tiesų tikru valdžios pasikeitimu to, kas per rinkimus įvyko Vilniuje, pavadinti kaip ir negalima…
Neseniai buvo paskelbta apie tai, kad Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ ruošiasi pirkti 91 troleibusą už beveik 52 mln. eurų. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad sostinės viešojo transporto parkas tokiu mastu atnaujinamas pirmą kartą istorijoje.
„Dar džiugiau, kad tas parkas atnaujinamas būtent troleibusų pirkimu. Kalbant apie miesto tvarumą, miesto žalumą, labai svarbu, kad mūsų viešasis transportas rodytų pavyzdį visai kitai judėjimo sistemai ir taptų neutralaus klimato siekio pavyzdžiu“, – sakė V. Benkunskas.
Apie 38,23 mln. eurų troleibusų pirkimui skirtos sumos buvo pasiskolinta iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Dar apie 7,6 mln. eurų paskolino Taivano tarptautinis bendradarbiavimo ir plėtros fondas[1].
„Iš esmės pačią autoparko atnaujinimo idėją palaikau, juk dauguma tikrai norėtų atnaujintų autobusų bei troleibusų. Galbūt tai netgi priverstų žmones persėsti iš savo automobilio į viešąjį transportą“,– sako ir A. Nemunaitis bet čia pat priduria, kad atėjo laikas papasakoti apie savivaldybės kuluaruose vykstančias „makles“.
Siūlo dar vieną rinkos liberalizavimą – šį kartą transporto srityje
Tarybos nario teigimu, prieš pat pasikeičiant valdžiai Vilniuje š.m. balandžio mėnesį „Susisiekimo paslaugos“ vadovas, artimas Remigijaus Šimašiaus draugas, pabandè komitetuose prakišti idėją 30 proc. miesto maršrutų perduoti privatininkams.
„ Tiesą pasakius, tai jau antras jo bandymas. Jums patiks kaip tai buvo pavadinta – RINKOS LIBERALIZAVIMAS. VVT vadovas apie tokius planus nebuvo įspėtas, nors abi įmonės yra savivaldybės įmonės“, – pasakoja A. Nemunaitis.
Jo teigimu, tai primena planą, kaip sužlugdyti įmonę, nes nupirkus įmonei naujų automobilių už kelis šimtus milijonų eurų, bet paskui atėmus iš įmonės maršrutus, kuriems tie automobiliai yra skirti, tai yra tiesus kelias į įmonės subankrotinimą. Tarybos nario teigimu, valdžiai iš esmės nelabai pasikeitus, kažin ar planai dėl Vilniaus viešojo transporto taip pat pasiketė[2].
Paleido kaltinimus Vilniaus viešajam transportui
Tuo tarpu viešojoje erdvėje galima rasti ir skundų dėl Vilniaus viešojo transporto – na, jei jau planas yra įmonę paleisti vėjais, skundai apie tai, kokia ta įmonė netikusi, tikrai nepamaišys.
Istorija prasidėjo, kai vienas viešojo transporto naudotojas feisbuko grupėje kreipėsi į „Vilniaus viešąjį transportą” su klausimu, kodėl iki šiol vairuotojai neatidaro priekinių durų viešojo transporto keleiviams. Gyventojas sulaukė kardinaliai kitokio atsakymo negu tikėjosi. Pirmas puolė komentuoti ne įmonės atstovas, o jos darbuotojas.
„Važinėk su taksi ten „pridurkam” atidaro visas duris net ir bagažinę”, – komentaruose rašo bendrovės darbuotojas.
Ir nors viešojo transporto keleiviai pasiuto dėl tokio arogantiško atsakymo, pati įmonė neatsistojo į kliento pusę ir net nepateikė atsakymo į jo klausimą. Priešingai, bendrovė gynė vairuotoją ir iš dalies sutiko su jo teiginiu. Tokiu būdu VVT aiškiai parodė klientui, kad šis įmonei nėra prioritetas[3].
Elektros rinkos liberalizacijos bandymas naikinti monopolį nepavyko
O štai elektros rinkos liberalizacija, kelianti gyventojams tiek rūpesčio ir sumaišties, esą buvo reikalinga tam, kad šioje energetikos srityje nebeliktų monopolijos. Na, panašiai kaip ir Vilniaus viešajame transporte – juk ši įmonė valdo kone visus miesto viešuosius maršrutus. Ir nors kalbant apie elektrą, rinkoje išties atsirado alternatyvių elektros energijos tiekėjų, monopolio panaikinimo uždavinys, panašu, nebuvo iki galo išspręstas.
„Ignitis grupės“ padėtis rinkoje yra tokia, kad ji nosį šluosto visiems savo konkurentams. Taip yra todėl, kad net 78 proc. rinkos valdo būtent „Ignitis grupė“. Tokia padėtis rinkoje labai riboja kitų elektros energijos tiekėjų galimybes konkuruoti kainų klausimu, o tai atsiliepia gyventojams – apie patrauklesnes ir mažesnes kainas, kuriomis buvo maitinami dar iki elektros rinkos liberalizacijos, jie gali tik pasvajoti.
„Tokia rinkos dalis, tenkanti vienam tiekėjui, prasilenkia su pagrindine elektros rinkos liberalizavimo idėja, kurią įgyvendinti skatino Europos Sąjunga. Ribota konkurencija trukdo vartotojams gauti gerokai patrauklesnes paslaugų kainas ar nuolaidas, todėl į elektros tiekimo rinką įleidus ateiti naujiems žaidėjams būtų galima sukurti konkurencinę aplinką.
Peržiūrėjus elektros planus, kuriuos siūlo skirtingi tiekėjai Lietuvoje, galima matyti, kad kaina skiriasi neženkliai. Maža to, paradoksalu, kad visuomeninis tiekėjas vartotojams siūlo brangesnius elektros tiekimo planus nei nepriklausomas tiekėjas“, – pastebi Europos parlamento narys Bronis Ropė[4].
„Ignitis“ galimai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) dar pernai gegužę planavo aiškintis „Ignitis grupės“ elektros kainodarą. Jau tuomet kilo klausimai, kodėl šis elektros energijos tiekėjas, užimantis rinkos liūto dalį, laiko kainas užkėlęs taip aukštai be jokios aiškios priežasties.
„Truputį mes įžvelgiame tam tikrų dalykų, kad tiekėjas, kuris prieš tai tiekė elektros energiją buitiniams vartotojams ir užima didžiausią rinkos dalį, galimai piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje, nes siūlo pačius brangiausius planus ir neaišku, kodėl siūlo“, – sakė VERT vadovas Renatas Pocius[5].
Pati įmonė visuomet komunikavo, esą jų kainodara skaidri, be to, jie turi didžiausią patirtį. Matyt už tai gyventojai turi pasiryžti mokėti didesnius pinigus, nei pasirinkę kitus elektros energijos tiekėjus.
„Mes turime didžiausią patirtį rinkoje ir manome, kad tiksliausiai prognozuojame kainas.
Derėtų atsargiai vertinti itin žemos kainos pasiūlymus, nes tai kai kuriais atvejais gali būti nuostolinga kainodara. Šioje situacijoje reikia įsivertinti, ar susiviliojus rinkos situacijos neatitinkančia kaina neteks nusivilti, kai ji vienaip ar kitaip bus pakelta“, – komentuoja „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Vis dėlto energetikos ekspertai tokiais įmonės argumentais nepasikliauja ir sako, kad įmonė tiesiog piktnaudžiauja padėtimi, kai nemaža dalis gyventojų, gerai nesuprasdami elektros rinkos reguliavimo tiesiog iš inercijos pasilieka ten, kur buvo ne vienerius metus.
„Ji turi daugiausia vartotojų – dažnai ir į radiją skambinantys vartotojai sako, kad esame „Ignityje“ ir toliau liksime. Tad jie susirinkę mato, kad nežiūrint jų aukštų kainų, vartotojai išlieka pas juos, jiems nėra pakankamas rinkos spaudimas, kad kainas sumažintų. Tai monopolinės padėties rezultatas“, – komentavo Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas[6].
