Kaimyninės valstybės mokiniai jau mokosi šalies gynybos paslapčių
Latvijos vidurinių mokyklų moksleiviams dėstoma ne tik matematika ir istorija – jie mokosi maskuotis, atpažinti šautuvus ir reaguoti į tokias komandas kaip „priešas ketvirtą valandą“.
Didėjant įtampai Rytų Europoje, Latvija žengia netradicinį žingsnį, kad padidintų šalies atsparumą: mokyklose vyksta privalomas karinis mokymas. Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Latvijos politikai vidurinėse mokyklose įvedė 112 valandų bazinį karinį mokymą[1].
Rygos turizmo mokyklos mokinės Agnija ir Agnesė pasakoja, kaip jos išmoko nepastebėtos judėti miškuose, naudotis NATO fonetine abėcėle ir atskirti ginklų rūšis. „Mes net mokomės gintis su pneumatiniais šautuvais“, – sakė mokinė. „Tai rimta, bet mes matome tikslą.“
O štai 1,8 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje pilietinė gynyba laikoma kiekvieno piliečio pareiga.
„Jei kas nors nutiktų, mes esame pasirengę“, – užtikrintai sako Agnija. „Galbūt esame maža šalis, bet turime stiprią dvasią.“
Toks karinis ugdymas mokyklose šiuo metu egzistuoja tik Latvijoje ir Lenkijoje – nors Lietuva svarsto galimybę imtis panašių žingsnių. Programai iš dalies vadovauja tokie veteranai kaip Andris, anksčiau tarnavęs Afganistane. Dabar jo misija: parengti naująją kartą realioms grėsmėms.
Baltijos šalys stato savo gynybinę liniją
Augant išlaidoms gynybai ir netoliese vykstant NATO pajėgų mokymams, Latvija ne tik kuria savo kariuomenę, bet ir ugdo mąstyseną. Karo grėsmės akivaizdoje net paaugliai mokosi, kaip laikytis savo pozicijos. Didėjant geopolitinei įtampai, šiaurės rytuose kyla viena iš labiausiai įtvirtintų ES sienų. Baltijos šalys – Latvija, Lietuva ir Estija – palei Rusijos sieną stato šiuolaikinę atgrasymo sieną – Baltijos gynybinę liniją.
Reportažas iš Latvijos, esančios vos už kelių žingsnių nuo Rusijos sienos, rodo, kad ši grėsmė nėra abstrakti. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Baltijos šalys baiminasi, kad jos gali būti sekančios, kurias puls priešas.
Vien tik Latvija investuoja daugiau kaip 300 mln. eurų į naujas pasienio gynybos priemones, įskaitant „drakono dantų“ tankų gaudykles ir kitus sunkiuosius įtvirtinimus, siekdama iki 2028 m. tapti „atspari priešo šarvuočiams“.
Tačiau gynyba – tai ne tik plienas ir betonas. Netoli Rygos esančioje Adažų karinėje bazėje greitojo reagavimo pratybose treniruojasi 3 000 NATO karių iš 14 šalių.
Karinės išlaidos visame regione, anksčiau siekusios 2 % BVP, sparčiai auga iki 5 %.
Lenkijos mokiniai jau kurį laiką mokosi ginklų laikymo meno
Tuo tarpu dar 2024-aisiais Lenkija pirmoji Europoje žengė drąsų ir kontraversiškai vertinamą žingsnį – šalyje pradinėse klasėse įvestos privalomos šaudymo pamokos. Šis sprendimas priimtas reaguojant į augančią įtampą regione ir galimas grėsmes iš Rusijos.
Nikolajaus Koperniko mokykloje, kurioje mokosi 1–8 klasių mokiniai, vaikai jau mokomi naudotis specialiais treniruočių ginklais, kurie šaudo lazeriu. Nors tai dar ne tikri šaunamieji ginklai, jų naudojimas simbolizuoja aiškią valstybės poziciją – pilietinis pasiruošimas turi prasidėti nuo mažens.
Naujoji tvarka sulaukė palankumo iš dalies visuomenės – tiek mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai pabrėžia šių pamokų naudą ugdant atsakomybę, stiprinant patriotiškumą ir ruošiantis galimiems iššūkiams. Vaikai teigia suprantantys geopolitinę situaciją, o kai kurie net teigė, jog realioje grėsmėje išdrįstų panaudoti ginklą savo ar artimųjų gynybai.
Tokia idėja pernai metais buvo pradėta gvildenti ir Lietuvoje, tačiau politikų nuomonės šiuo klausimu vis dar išsiskyrė.
