- Kai kurie Europos regionai pagal išsivystymą atsilieka nuo Latvijos
- Analizės metu atsiskleidžia netikėti dalykai
- Regionų lenktynės vyksta nuolat
- Kontrastų Europa arba kaip mes gyvename
- Lietuvos kaimynai – stiprūs vidutiniokai
Kai kurie Europos regionai pagal išsivystymą atsilieka nuo Latvijos
Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad kai kurie Europos regionai pagal išsivystymą atsilieka nuo Latvijos. Tačiau kai kurie nuo jos ženkliai nutolo.[1]
ES šalys dažnai lyginamos tarpusavyje. Tačiau galima gauti iškreiptą vaizdą, jei bus lyginamos tokios mažos šalys kaip Liuksemburgas, Malta ar Latvija, su didesnėmis, tokiomis kaip Prancūzija ar Lenkija.
Siekdama tiksliau atspindėti padėtį, ES analizuoja duomenis pagal regionus. Tokiu būdu galima nustatyti skirtumus tiek ES viduje, tiek atskirose šalyse, pvz., gerai žinomą rytų ir vakarų atotrūkį Vokietijoje arba šiaurės ir pietų skirtumą Italijoje.
Latvija yra kukli šalis, todėl ji buvo apibrėžta kaip vienas iš 242 oficialiai įsteigtų Europos Sąjungos regionų. Estija taip pat yra vienas regionas. Tačiau Lietuva yra padalinta į du regionus – sostinę ir likusią šalies dalį.
Analizės metu atsiskleidžia netikėti dalykai
Analizuojant šiuos duomenis, galima pastebėti labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad pagal BVP vienam gyventojui Latvijai sekasi geriau nei daugelyje Ispanijos, Italijos, Graikijos regionų, taip pat daugelyje Rytų Europos šalių.
Eurostato duomenimis, Latvijoje vienam gyventojui per metus tenka 25 700 eurų bendrojo vidaus produkto pagal perkamosios galios paritetą, t. y. atsižvelgiant į kainų skirtumus. Remiantis šiais duomenimis, Latvijos Respublikos gyventojai gyvena turtingiau nei Ispanijos regionų Andalūzijos (22 700 eurų per metus), Mursijos (25 000 eurų), Kastilijos-La Mančos ir Ekstremaduros gyventojai.
Portugalijoje iš šešių regionų du yra skurdesni už Latviją. Tai Centrinis (23 900 eurų) ir Šiaurinis (23 900 eurų).
Italijoje nuo Latvijos atsiliekantys regionai, žinoma, yra pietuose. Tai Sardinija (25 000 eurų), Sicilija (21 000 eurų), Kalabrija (20 300 eurų), Apulija (22 900 eurų) ir Kampanija (22 200 eurų).
Net ir palyginti turtingoje Prancūzijoje yra vienas regionas, kurį Latvija beveik pasivijo pagal BVP vienam gyventojui – Lotaringija (25 900 eurų).
Regionų lenktynės vyksta nuolat
Kalbant apie Rytų Europos ir Graikijos šalis, Latvija pagal BVP lenkia daugumą šių valstybių regionų, paprastai išskyrus sostines. Pavyzdžiui, tai pasakytina apie Graikiją, kur sostinės regionas lenkia Latviją nes vienam gyventojui čia tenka 32 000 eurų, o visi kiti atsilieka. Tokia pati padėtis yra Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje. Lenkija ir Čekija yra turtingesnės. Šiose šalyse ne tik sostinės, bet ir keletas kitų regionų gyvena geriau negu Latvija.
Estija nuo Latvijos nutolo gerais penkiais tūkstančiais, nes čia vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą tenka 30 100 eurų BVP. Lietuvoje situacija įdomesnė. Sostinės regionas gali pasigirti 47 000 eurų vienam gyventojui, kai likusioje Lietuvoje tenka tik 25 200 eurų.
Kalbant apie Šiaurės Europą, Latvija smarkiai atsilieka nuo Vokietijos, Prancūzijos, Beniliukso šalių, Airijos ir Austrijos.
Kontrastų Europa arba kaip mes gyvename
Apskritai ES įvairiuose regionuose skirtumai yra labai dideli. Didžiausias regionų BVP lygis yra užfiksuotas Europoje pagrindiniuose verslo veiklos centruose. Pavyzdžiui, Prancūzijos sostinės regionas Ile-de-France (kuriame yra Paryžius) šiuo metu gali pasigirti didžiausia ekonomika (783 milijardai eurų BVP per metus). Toliau rikiuojasi šiaurės Italijos Lombardijos regionas, įskaitant Milaną (440 mlrd. eurų) ir pietų Vokietijos Oberbavarijos regionas (320 mlrd. eurų).
ES yra dar keturi regionai, kuriuose gamyba viršija 250 milijardų eurų: Rytų ir Vidurio (vienas regionas) Airija, Madridas ir Katalonija (abu Ispanijoje) ir Ronos-Alpių regionas Prancūzijoje.
Trys regionai, kurių gyventojams tenka didžiausias BVP, yra Airijos pietinis regionas (101 200 EUR vienam gyventojui), Rytų ir Vidurio regionas (87 600 eurų vienam gyventojui) ir Liuksemburgas (90 900 eurų vienam gyventojui). Tokį aukštą BVP lygį lemia tai, kad šiuose regionuose yra didelių tarptautinių įmonių būstinės, o Liuksemburgo atveju - palyginti didelė nerezidentų (užsienyje registruotas ir nuolat jame esantis juridinis asmuo) generuojama ekonominės produkcijos dalis.
Dar šešiuose ES regionuose BVP vienam gyventojui siekia bent 60 000 eurų. Tai Čekijos, Belgijos, Danijos ir Rumunijos sostinių regionai, taip pat Vokietijos Hamburgas ir Oberbavarija. Čia įdomu tai, kad Rytų Europa taip pat gali generuoti pelną, panašų į tą, kurio džiaugiasi pirmaujantys ES verslo centrai. Tai - gera žinia ir Baltijos šalims, ne reiškia, kad perspektyva yra.
Bet vėlgi, skurdžiausi regionai fiksuoti Rytų Europoje bei Graikijoje. Didžiausias skurdas vyrauja Vengrijos Nógrád regione (12 200 eurų vienam gyventojui), Bulgarijos šiaurės vakarų regione (14 100 EUR), Graikijos Šiaurės Egėjo jūros salose (14 500 eurų) ir Slovakijos Prešovo regione (15 500 eurų).
Lietuvos kaimynai – stiprūs vidutiniokai
Gyventojų pasitraukimas iš tam tikrų regionų taip pat dažnai signalizuoja apie skurdą, tačiau net ir čia Latvija atrodo gana gerai. Eurostatas naudoja 2022 m. duomenis, kai Latvijos Respublikos gyventojų skaičius išaugo dėl ukrainiečių pabėgėlių. 2023 metais gyventojų skaičius taip pat augo ir net neatsižvelgiant į pabėgėlius, nors ir labai nežymiai. Tačiau nėra ko gėdytis. Nė vienoje Europos šalyje nėra natūralaus gyventojų prieaugio. Jei jis kažkur auga, tai tik atvykėlių sąskaita.
Latvijoje 2022 m. gyventojų skaičius augo 3,9 žmogaus tūkstančiui gyventojų, kas maždaug yra ES vidurkis.
Didžiausias gyventojų skaičiaus augimas stebimas Vokietijos regionuose: 10-14 žmonių tūkstančiui vietos gyventojų. Žiūrint per gyventojų skaičiaus augimo prizmę, jų daugėja beveik visuose Ispanijos, Airijos ir Portugalijos regionuose.
Įdomu tai, kad stiprus gyventojų skaičiaus sumažėjimas buvo pastebėtas Ispanijos Balearų salose - Maljorkoje, Menorkoje, Ibizoje. Masinė gyventojų emigracija fiksuojama Italijos pietuose, Graikijoje, Bulgarijoje, daugelyje Rumunijos regionų, daugelyje Lenkijos regionų. Mažėja Vengrijos regionų gyventojų skaičius, kas pastebima net Budapešte (minus 21 žmogus tūkstančiui gyventojų per metus). Tai rodo, kad ne sostinės regionų gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos aktualios ne tik Latvijai, bet ir visai likusiai Europai.
